Degalai ES brango vidutiniškai 13,5 proc. – Latvijoje ir Švedijoje šuolis viršijo 20 proc.
Europoje fiksuojamas naujas degalų kainų šuolis, siejamas su įtampa aplink Iraną ir sutrikusiais naftos srautais per Hormūzo sąsiaurį. Tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio maršrutų, per kurį įprastomis sąlygomis keliauja reikšminga pasaulinės prekybos nafta dalis.
Rinkoms laukiant tolesnių diplomatinio sureguliavimo ženklų, naftos kainos tarptautinėje rinkoje vėl kilo ir laikėsi virš 100 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 93 eurai. Tokie pokyčiai greitai persiduoda ir degalinių kainoms, ypač valstybėse, kuriose mokesčių ir tiekimo struktūra jautriau reaguoja į žaliavos brangimą.
Kur kainos kilo labiausiai?
Eurostato duomenys rodo, kad nuo 2026 metų vasario iki kovo degalų kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai padidėjo apie 13,5 proc. Didžiausią bendrą šuolį fiksavo Latvija ir Švedija, kur kainos per mėnesį augo daugiau kaip 20 proc.
Ryškiausiai brango dyzelinas: ES vidurkis siekė apie 19,1 proc., kai benzinas kilo apie 10,6 proc. Tai ypač aktualu šalims, kur dyzelinių automobilių dalis didesnė, o krovinių vežimo sektorius sudaro svarbią ekonomikos dalį.
Dyzelinas brango labiau nei benzinas
Didžiausią dyzelino kainų šuolį ES patyrė Čekija ir Švedija, kur augimas siekė apie 27,6 proc. Toliau rikiuojasi Estija su maždaug 26,8 proc., Latvija su 25,4 proc., Belgija su 25,2 proc. ir Nyderlandai su 25,1 proc.
Daugumoje kitų ES valstybių dyzelino kainos taip pat kilo daugiau nei 10 proc., tačiau Slovėnijoje augimas siekė apie 2,9 proc., o Slovakijoje ir Vengrijoje buvo apie 7,0 proc. Benzino kainos ryškiausiai kilo Belgijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Čekijoje, kur fiksuotas maždaug 15 proc. augimas.
Jungtinėje Karalystėje smūgis dar stipresnis
Lyginant metinius pokyčius, Jungtinėje Karalystėje kainų spaudimas vartotojams buvo dar didesnis. Jungtinės Karalystės Energetinio saugumo ir „net zero“ departamentas nurodo, kad dyzelinas 2026 metų kovą, palyginti su 2025 metų kovu, pabrango apie 26 proc., o benzinas apie 11 proc.
Eurostato metinėje ES statistikoje labiausiai išsiskyrė Vokietija, kur degalų kainos augo apie 19,8 proc., panašų šuolį fiksavo Rumunija su 19,6 proc. Išimtys buvo dvi: Vengrijoje metinis pokytis buvo apie minus 2,7 proc., o Slovėnijoje apie minus 5,9 proc.
Slovėnijos atvejis siejamas su kainų reguliavimo sprendimais, kai daliai rinkos taikomi ribojimai. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad ilgai išlaikyti dirbtinai mažesnes kainas sudėtinga, jei aukštos naftos kainos užsitęsia ir brangimas persiduoda didmeniniams produktams.
Europos Sąjungoje kartu vis dažniau diskutuojama apie laikinus pagalbos mechanizmus, kad smūgis gyventojams ir verslui būtų sušvelnintas, ypač jei brangimas užsitęstų. Praktikoje tai gali reikšti lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir tikslines priemones pažeidžiamiausioms grupėms, tačiau ilgalaikio sprendimo esmė išlieka ta pati: geopolitinė rizika energijos rinkose tiesiogiai virsta sąskaitomis degalinėse.
