„Eurosuper-95“ benzinas brangiausias trijose Europos Sąjungos šalyse – Nyderlanduose, Vokietijoje ir Danijoje. Vairuotojai ten vidutiniškai moka daugiau nei 2 eurus už litrą šio populiaraus kuro. ES vidurkis siekia 1,77 euro už litrą.

Šiame kontekste Lenkija yra tarp pigesnių valstybių – apie 1,5 euro už litrą. Panašios kainos fiksuojamos ir Kroatijoje bei Vengrijoje.

Tuo metu pigiausiai „Pb95“ benziną galima įsipilti Kipre (1,35 euro), Maltoje (1,34 euro) ir Bulgarijoje (1,27 euro).

Dyzelino kainų reitinge brangiausių ir pigiausių ES šalių trejetukai iš esmės nesikeičia. Daugiausia dyzelinas kainuoja Nyderlanduose (2,26 euro), Vokietijoje (2,16 euro) ir Danijoje (2,11 euro). Daugiau nei 2 eurus už litrą šio kuro tenka mokėti ir Suomijoje (2,04 euro). ES vidurkis – 1,86 euro už litrą.

Lenkijoje dyzelino kaina yra arčiau ES vidurkio – 1,73 euro už litrą. Pagal šį rodiklį ji panaši į Airiją (1,75 euro) ir Rumuniją (1,7 euro).

Pigiausiai dyzeliną galima įsipilti Slovakijoje (1,48 euro), Slovėnijoje (1,46 euro), Kipre (1,46 euro), Bulgarijoje (1,31 euro) ir Maltoje (1,21 euro).

Šie duomenys pateikiami ketvirtadienį paskelbtoje Europos Komisijos ir „Eurostat“ degalų ataskaitoje. Joje apibendrinta 27 ES valstybių informacija, surinkta pirmadienį, kovo 9 dieną. Tai reiškia, kad skaičiai gali dar neatspindėti visų naftos kainų šuolio, įvykusio iš sekmadienio į pirmadienį, pasekmių.

Trečiadienį naujienų agentūra „dpa“ pranešė, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu Vokietija ėmėsi atlaisvinti dalį savo naftos atsargų. Vokietijos ekonominių tyrimų institutas „DIW“ prognozuoja, jog brangstantys degalai 2026 metais gali padidinti infliaciją šalyje 0,4 proc. punkto.

Pažymima, kad būtent Vokietijoje degalų kainos kyla sparčiau nei daugelyje kitų ES šalių. Kai kuriose dienomis pigiausios benzino rūšies „E10“ kaina viršijo 2 eurus už litrą – tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų gegužės. Europos Komisijos ataskaita tai patvirtino.

Vokietijos žemėse, besiribojančiose su Lenkija, tai skatina vadinamąjį degalų turizmą – vis daugiau vairuotojų vyksta piltis kuro į Lenkiją. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad eismas pasienyje pastebimai intensyvėja.

Antradienį G7 šalių energetikos ministrai nepriėmė sprendimo aktyvuoti naftos atsargų dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, tačiau paragino Tarptautinę energetikos agentūrą įvertinti situaciją.

Trečiadienį Tarptautinei energetikos agentūrai priklausančios šalys vienbalsiai sutarė į rinką nukreipti 400 mln. barelių naftos. Šių veiksmų tikslas – sumažinti žaliavos kainas, kurios smarkiai pakilo dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Tą pačią dieną, nelaukdama bendro sprendimo, Japonija taip pat paskelbė atlaisvinanti dalį savo nacionalinių naftos atsargų.

Tai – didžiausias iki šiol pasaulinių naftos atsargų panaudojimas. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Faith Birol priminė, kad istorijoje atsargos buvo aktyvuotos penkis kartus. Dabartinis sprendimas priimtas 11-ąją Irano vykdomos Hormūzo sąsiaurio blokados dieną – tai strateginis maršrutas, kuriuo iki karo buvo gabenama apie 20 proc. pasaulyje parduodamos naftos.