Dirbtinio intelekto poveikis darbo vietoms tapo viena svarbiausių šių dienų diskusijų temų. Tarptautinės organizacijos, akademikai ir darbuotojų samdančios įmonės reguliariai skelbia prognozes, kurios profesijos ateityje gali patirti didžiausią riziką.

Prie gausaus tokių vertinimų sąrašo prisijungė ir pati dirbtinio intelekto sektoriaus lyderė. Bendrovė „Anthropic“, kuri kuria pokalbių modelį „Claude“, paskelbė ataskaitą „Labour Market Impacts of AI: A New Measure and Early Evidence“. Ji parengta remiantis realiais įmonės turimais šio įrankio naudojimo duomenimis.

Analizėje lyginamas faktinis dirbtinio intelekto „matomumas“ darbo rinkoje su teorinėmis technologijos galimybėmis. Išvada aiški: nors DI potencialas didelis, realus jo pritaikymas kol kas gerokai atsilieka nuo to, ką jis teoriškai galėtų padaryti.

Teorinis pajėgumas ir faktinis pritaikymas

Ataskaitoje pristatomas naujas rodiklis – „stebimasis paveikumas“ (angl. observed exposure). Juo siekiama įvertinti ne tik tai, kurias užduotis didieji kalbos modeliai teoriškai galėtų atlikti greičiau ar automatizuoti, bet ir tai, kas jau vyksta praktiškai.

Šis skirtumas svarbus: teorinis pajėgumas parodo, ką dirbtinis intelektas galėtų atlikti, o stebimasis paveikumas – ką jis realiai jau daro konkrečiose profesijose.

Didžiausias teorinis DI pritaikomumas

Teorinis DI pritaikomumas viršija 80 proc. keliose iš 22 analizuotų profesinių grupių. Didžiausi rodikliai fiksuojami kompiuterių ir matematikos srityse bei verslo ir finansų profesijose – abiem atvejais po 94,3 proc.

Taip pat aukštas teorinis potencialas nustatytas vadovavimo srityje (91,3 proc.), biuro ir administracinės pagalbos darbuose (90 proc.), teisės profesijose (89 proc.), architektūroje ir inžinerijoje (84,8 proc.), taip pat meno ir žiniasklaidos veiklose (83,7 proc.).

Dar penkiose profesinėse grupėse didžiųjų kalbos modelių pritaikomumo erdvė viršija 50 proc. Tai gyvybės ir socialiniai mokslai (77 proc.), pardavimai (62 proc.), švietimo ir bibliotekų veiklos (61,7 proc.), sveikatos priežiūros praktikai (59,9 proc.) bei socialinės paslaugos (50,5 proc.).

Ataskaitoje aiškinama, kad pagal „Anthropic“ ekonominio indekso duomenis (atspindinčius, kaip žmonės „Claude“ naudoja profesinėje aplinkoje) realus naudojimas dar neapima viso teorinio potencialo.

„Tobulėjant gebėjimams, plečiantis įsisavinimui ir gilėjant diegimui, raudona sritis didės ir dengs mėlyną. Tačiau lieka ir didelė nepadengta dalis: daugelis užduočių vis dar nepasiekiamos dirbtiniam intelektui – nuo fizinio žemės ūkio darbo, pavyzdžiui, medžių genėjimo ar ūkio technikos valdymo, iki teisinių užduočių, tokių kaip klientų atstovavimas teisme“, – teigiama ataskaitoje.

Mažiausias teorinis potencialas

Mažiausias teorinis DI pritaikomumas nustatytas teritorijų ir aplinkos priežiūros darbuose – šiame segmente tik 3,9 proc. darbo vietų teoriškai laikomos atviromis DI naudojimui.

Taip pat žemi rodikliai fiksuojami transporte (12,1 proc.), žemės ūkyje (15,7 proc.), maitinimo ir aptarnavimo veiklose (16,9 proc.), statyboje (16,9 proc.), asmens priežiūros paslaugose (18,2 proc.), montavimo ir remonto darbuose (18,4 proc.) bei gamyboje (19 proc.). Visose šiose srityse teorinis pritaikomumas nesiekia 20 proc.

Tai rodo, kad šiuose sektoriuose DI panaudojimo erdvė gali būti objektyviai mažesnė. Santykinai žemesnis potencialas fiksuojamas ir sveikatos priežiūros pagalbos srityse (28,5 proc.) bei apsaugos paslaugose (31,6 proc.).

Didžiausias faktinis DI poveikis

Esminis klausimas – kiek teorinis pajėgumas jau virto realiu pritaikymu, kuris gali reikšti ir didesnę profesijų „išstūmimo“ riziką.

Didžiausias stebimasis DI paveikumas nustatytas kompiuterių ir matematikos profesijose – 35,8 proc. Nedaug atsilieka biuro ir administraciniai darbai (34,3 proc.).

Verslo ir finansų srityje stebimasis paveikumas siekia 28,4 proc., pardavimuose – 26,9 proc. Santykinai aukšti rodikliai matomi ir teisės (20,4 proc.), meno ir žiniasklaidos (19,2 proc.) bei švietimo ir bibliotekų veiklų (18,2 proc.) grupėse.

Kiek realus naudojimas priartėjo prie teorinių galimybių?

Santykis tarp stebimojo paveikumo ir teorinio pajėgumo parodo, kokia potencialo dalis jau panaudojama praktikoje.

Šiame vertinime pirmauja pardavimai – 43 proc. (apie 27 proc. faktinio poveikio, lyginant su 62 proc. teorinio potencialo). Toliau rikiuojasi biuro ir administraciniai darbai (38 proc.) bei kompiuterių ir matematikos profesijos (38 proc.).

Verslo ir finansų srityje, taip pat švietimo ir bibliotekų veiklose šis santykis siekia po 30 proc.

Tuo metu architektūroje ir inžinerijoje, nepaisant labai aukšto teorinio potencialo (apie 85 proc.), realus santykis sudaro vos 5 proc.

Labiausiai paveikiamos konkrečios profesijos

Tarp konkrečių profesijų didžiausias stebimasis DI paveikumas nustatytas kompiuterių programuotojams – 74,5 proc.

Labai aukštai sąraše yra ir klientų aptarnavimo atstovai (70,1 proc.), duomenų suvedimo operatoriai (67,1 proc.) bei medicininių įrašų specialistai (66,7 proc.).

Toliau rikiuojasi rinkos tyrimų analitikai ir rinkodaros specialistai (64,8 proc.), taip pat didmeninės ir gamybos prekybos pardavimo atstovai (išskyrus techninius ir mokslinius produktus) – 62,8 proc.

Ataskaitos duomenys taip pat leidžia įvertinti, kurie darbuotojai patenka į didesnės rizikos grupes. Didžiausią paveikumą patiriančiose profesijose dirbantys žmonės dažniau būna vyresni, labiau išsilavinę, geriau apmokami ir statistiškai dažniau moterys.

Vis dėlto kol kas, bent jau pagal turimus duomenis, didesnis DI poveikis nevirto didesniu nedarbu. Ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2022 m. pabaigos nematyti sistemingo bedarbystės augimo tarp labiausiai paveikiamų profesijų atstovų. Tačiau pastebėta užuominų, jog tose pačiose srityse gali lėtėti jaunesnių darbuotojų įdarbinimas – tai detalė, kurią, anot autorių, verta atidžiai stebėti.