Artimųjų Rytų konfliktas ima daryti įtaką ne tik žaliavų kainoms, bet ir pasaulinėms tiekimo grandinėms. Dėl sutrikusio oro transporto dalis drabužių siuntų iš Azijos įstrigo Bangladeše ir Indijoje. Situacija palietė ir tokias prekių ženklų grandines kaip „Zara“ bei „Primark“.

Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, dalis drabužių krovinių negali išskristi iš vietos oro uostų. Tam įtakos turėjo atšaukti skrydžiai ir apribojimai regiono oro erdvėje, atsiradę po karo veiksmų eskalacijos Artimuosiuose Rytuose.

Iki šiol nemaža dalis drabužių iš Azijos buvo gabenama per Dubajų. Tačiau dalies operacijų sustabdymas šiame oro uoste sukėlė rimtų trikdžių visame skrydžių tinkle.

Problemos, kaip pažymi „Reuters“, gali paliesti ne vieną įmonę. Sutrikimai gali atsiliepti ir tokiems prekių ženklams kaip „Marks & Spencer“ ar „Next“. Logistikos bendrovės ieško alternatyvių maršrutų, tačiau, kaip pabrėžia sektoriaus atstovai, tai nėra nei paprasta, nei pigu.

Pietų Azijos šalys atlieka itin svarbų vaidmenį pasaulinėje drabužių gamyboje. Bangladeše, Indijoje ir Pakistane pagaminama didelė dalis drabužių, kurie vėliau parduodami Europoje ir Amerikoje.

Būtent iš šių valstybių atkeliauja milijonai marškinėlių, suknelių ar džinsų, pasiekiančių didžiausių greitosios mados tinklų parduotuves. Kai kurioms įmonėms reikšmingą tiekimo dalį užtikrina būtent oro transportas.

Didelę reikšmę turi Persijos įlankos šalių oro linijos. „Emirates“ ir „Qatar Airways“ aptarnauja reikšmingą dalį krovinių pervežimų iš šio regiono. Skaičiuojama, kad Persijos įlankos vežėjai sudaro daugiau nei pusę krovinių pervežimų iš Bangladešo ir daugiau nei 40 proc. – iš Indijos.

„Zara“ tinklo savininkė – „Inditex“ grupė – anksčiau yra informavusi, kad bendradarbiauja su šimtais tiekėjų Azijoje. Vien Bangladeše jų yra daugiau nei 150, Indijoje – daugiau nei 120, o Pakistane – kelios dešimtys.

Nors didžioji dalis drabužių gabenama jūra, oro transportas išlieka svarbus, ypač tuomet, kai siekiama greitai pristatyti naujas kolekcijas. Dėl skrydžių sutrikimų didėja vėlavimų rizika ir transportavimo sąnaudos.

Gamintojai jau signalizuoja, kad krovinių gabenimo kainos kyla. Kai kuriais atvejais transportavimo kaštai maršrutu tarp Azijos ir Europos, kaip nurodoma, padidėjo net iki dviejų kartų.