Italijoje, netoli garsiojo Apijaus kelio, šiuolaikinės technologijos padėjo aptikti iki šiol nežinomą senovinį romėnų miestą. Po žeme slypėjęs urbanistinis centras su forumu ir monumentaliu teatru atskleidžia svarbią šio regiono strateginę ir kultūrinę reikšmę Antikos laikais.
Archeologai Italijoje aptiko senovinį miestą su forumu ir monumentaliu teatru šalia visame pasaulyje žinomos turistinės vietovės – Apijaus kelio.
Liekanos rastos Fiokkaljos archeologinėje vietovėje, Flumerio savivaldybėje (Avellino provincija), netoli Apijaus kelio, įtraukto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šis maždaug 350 mylių (daugiau kaip 560 km) ilgio kelias jungė Romą su Brindiziu ir laikomas vienu svarbiausių strateginių kelių Senovės Romoje. Kai kurios jo atkarpos datuojamos dar 312 m. pr. m. e.
Miestas su aiškiu planu
Remiantis Italijos kultūros ministerijos duomenimis, kasinėjimai leido „aiškiai identifikuoti ortogonalinį miesto planą su reguliariomis gatvėmis ir kvartalais, suprojektuotais pagal naujai kuriamų romėniškų miestų modelį“.
Tarp pagrindinių radinių išskiriamas forumas, kuris buvo miesto civilinis ir prekybinis centras, taip pat iki šiol nežinotas monumentalus teatras. Ministerija pabrėžia, kad šie objektai „liudija miesto socialinę ir kultūrinę svarbą“.
Taip pat skaitykite:
„Radinių visuma patvirtina, kad Fiokkalja buvo struktūruotas miestas su monumentaliais visuomeniniais pastatais, o tai sustiprina jo istorinius ir strateginius ryšius su romėnų kelių sistema“, – sakoma pranešime.
Archeologai šį miestą datuoja II–I a. pr. m. e.
Dronai atliko „rentgeno“ tyrimą po žeme
Atradimas tapo įmanomas dėl modernių technologijų taikymo. Specialistų komanda pasitelkė geofizinius tyrimus ir nuotolinį zondavimą dronais, aprūpintais termoviziniais ir multispektriniais jutikliais.
Salento universiteto profesorius Džiuzepė Čeraudas paaiškino, kad ši technologija leido gauti tarsi tikrą „rentgeno nuotrauką“ po žeme slypinčio miesto – jo struktūros buvo nustatytos pagal augalijos augimo ypatumus ir dirvožemio magnetinės sudėties pokyčius.
Pasak profesoriaus, toks daugiadisciplinis požiūris sukuria patikimą mokslinį pagrindą tolesniam šios vietovės išsaugojimui ir viešinimui.
Taip pat skaitykite:
„Didžiulio pasididžiavimo šaltinis“
Flumerio meras Andželas Lancas šį atradimą pavadino „didelio pasididžiavimo šaltiniu ir plėtros galimybe mūsų regionui“.
Jis pridūrė, kad savivaldybė pasirengusi bendradarbiauti su universitetu ir atsakingomis institucijomis, siekdama paversti Fiokkalją, esančią prie Apijaus kelio strateginio mazgo, svarbiu vidinės Kampanijos istoriniu ir kultūriniu centru.
Šis atradimas papildė įspūdingų archeologinių radinių, padarytų Italijoje 2026 metais, sąrašą. Vasario mėnesį Pompėjoje buvo aptikti 2000 metų senumo meilės užrašai, o sausį archeologai pranešė apie seniai prarastos bazilikos, siejamos su žinomu „architektūros tėvu“ Vitruvijumi, atradimą.
Primintina, kad Jungtinėse Valstijose, privačiame sode, jauna pora aptiko Antikos laikų romėnų antkapį, dingusį per Antrąjį pasaulinį karą. Antropologė Daniella Santoro ir jos vyras Aaronas Lopezas pusiau žemėje paskendusią plokštę rado tvarkydami savo namo sodą Keroltono rajone.
