Stipriai augančios reaktyvinių lėktuvų žibalo kainos ir dėl JAV bei Izraelio karo su Iranu uždaromos oro erdvės Europos avialinijoms kelia vis daugiau galvos skausmo.

Europos Sąjunga pusę reaktyvinio kuro importuoja iš Persijos įlankos regiono, o pagrindinis šio regiono išėjimo taškas – Hormūzo sąsiauris. Šiuo metu jis praktiškai paralyžiuotas dėl Irano grasinimų smogti bet kuriam laivui, bandančiam pro jį praplaukti.

Dėl to, remiantis specializuotu leidiniu „Argus“, reaktyvinio kuro kaina Europoje šoktelėjo iki 28 mėnesių aukštumų – 1 001,50 JAV dolerio už toną. Leidinys šį šuolį pavadino „rekordine priemoka“.

Tokia padėtis avialinijas pastato į ypač sudėtingą situaciją, nes po COVID-19 laikotarpio oro kelionių nuosmukio jos atsigavo būtent dėl palyginti pigaus kuro.

Pristatydamas praėjusių metų „Lufthansa“ rezultatus, grupės finansų vadovas Tillas Streichertas pabrėžė, kad mažos kuro sąnaudos turėjo teigiamą poveikį.

„Mažos kuro sąnaudos turėjo teigiamą poveikį. Mūsų kuro sąnaudos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo daugiau nei puse milijardo eurų“, – sakė T. Streichertas.

Nors dėl kuro brangimo nerimo netrūksta, „Lufthansa“ tikina, kad sukauptos kuro atsargos turėtų apsaugoti bendrovę nuo didesnių kaštų.

Vis dėlto, jei jūroje susidariusi aklavietė užsitęstų, tai galėtų išsausinti žibalo tiekimą ir dar labiau kelti kainas.

Kuro brangimas papildo ir kitą augantį nerimą: karas gali sutrikdyti skrydžių maršrutus tarp Europos ir Azijos.

Penktadienį Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) pratęsė rekomendaciją avialinijoms vengti 11-os Persijos įlankos regiono valstybių oro erdvės. Tarp jų – svarbūs oro transporto mazgai, tokie kaip Dubajus, Kataras ir Kuveitas, taip pat Iranas, Irakas bei dalis Saudo Arabijos.

Pradinė rekomendacija, paskelbta vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, dabar galioja iki kovo 11 d.

„Oro gynybos sistemos, galinčios veikti visuose aukščiuose, sparnuotosios ir balistinės raketos bei oro priemonių panaudojimas… daro visą paveiktą oro erdvę pažeidžiamą dėl šalutinių rizikų, klaidingo atpažinimo, neteisingų vertinimų ir perėmimo procedūrų nesėkmių“, – teigiama EASA biuletenyje.

Dėl šios rekomendacijos daugeliui vežėjų tarp Europos ir Azijos lieka tik labai siauras skrydžių koridorius: maršrutai nukreipiami palei Turkijos šiaurinę Juodosios jūros pakrantę, tuomet – virš Azerbaidžano ir Kaspijos jūros.

Europos vežėjai negali skristi virš karo nuniokotos Ukrainos, be to, nuo tada, kai Maskva prieš ketverius metus įsiveržė į Ukrainą, jiems uždaryta ir Rusijos oro erdvė.

Tuo metu Turkijos, Kinijos ir kiti Azijos konkurentai vis dar gali skristi virš Rusijos, todėl ES vežėjams didėja konkurencinis spaudimas.

Ukrainos karo sukelti oro erdvės apribojimai jau anksčiau privertė tokias aviakompanijų grupes kaip „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“ keisti tolimųjų reisų maršrutus į Aziją ir iš jos, o tai padidino kuro ir įgulų kaštus.

Dabar rizikuojama net ir šiuo siauru koridoriumi per Azerbaidžaną: pranešama, kad netoli Irano sienos šalis tapo drono smūgio taikiniu.

Reaguodama į incidentą, Baku valdžia uždarė pietinę šalies oro erdvės dalį, tačiau likusią paliko prieinamą avialinijoms.

„Toliau atidžiai stebime bendrą rizikos ir grėsmių situaciją regione bei jos poveikį oro erdvės saugai, įskaitant ir šį įvykį“, – sakė EASA atstovė Janet Northcote.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas šį smūgį pavadino teroro aktu, dėl kurio kaltino Teheraną. Irano valdžia atsakomybę už ataką neigė.

Stipriai augančios reaktyvinių lėktuvų žibalo kainos ir dėl JAV bei Izraelio karo su Iranu uždaromos oro erdvės Europos avialinijoms kelia vis daugiau galvos skausmo.

Europos Sąjunga pusę reaktyvinio kuro importuoja iš Persijos įlankos regiono, o pagrindinis šio regiono išėjimo taškas – Hormūzo sąsiauris. Šiuo metu jis praktiškai paralyžiuotas dėl Irano grasinimų smogti bet kuriam laivui, bandančiam pro jį praplaukti.

Dėl to, remiantis specializuotu leidiniu „Argus“, reaktyvinio kuro kaina Europoje šoktelėjo iki 28 mėnesių aukštumų – 1 001,50 JAV dolerio už toną. Leidinys šį šuolį pavadino „rekordine priemoka“.

Tokia padėtis avialinijas pastato į ypač sudėtingą situaciją, nes po COVID-19 laikotarpio oro kelionių nuosmukio jos atsigavo būtent dėl palyginti pigaus kuro.

Pristatydamas praėjusių metų „Lufthansa“ rezultatus, grupės finansų vadovas Tillas Streichertas pabrėžė, kad mažos kuro sąnaudos turėjo teigiamą poveikį.

„Mažos kuro sąnaudos turėjo teigiamą poveikį. Mūsų kuro sąnaudos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo daugiau nei puse milijardo eurų“, – sakė T. Streichertas.

Nors dėl kuro brangimo nerimo netrūksta, „Lufthansa“ tikina, kad sukauptos kuro atsargos turėtų apsaugoti bendrovę nuo didesnių kaštų.

Vis dėlto, jei jūroje susidariusi aklavietė užsitęstų, tai galėtų išsausinti žibalo tiekimą ir dar labiau kelti kainas.

Kuro brangimas papildo ir kitą augantį nerimą: karas gali sutrikdyti skrydžių maršrutus tarp Europos ir Azijos.

Penktadienį Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) pratęsė rekomendaciją avialinijoms vengti 11-os Persijos įlankos regiono valstybių oro erdvės. Tarp jų – svarbūs oro transporto mazgai, tokie kaip Dubajus, Kataras ir Kuveitas, taip pat Iranas, Irakas bei dalis Saudo Arabijos.

Pradinė rekomendacija, paskelbta vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, dabar galioja iki kovo 11 d.

„Oro gynybos sistemos, galinčios veikti visuose aukščiuose, sparnuotosios ir balistinės raketos bei oro priemonių panaudojimas… daro visą paveiktą oro erdvę pažeidžiamą dėl šalutinių rizikų, klaidingo atpažinimo, neteisingų vertinimų ir perėmimo procedūrų nesėkmių“, – teigiama EASA biuletenyje.

Dėl šios rekomendacijos daugeliui vežėjų tarp Europos ir Azijos lieka tik labai siauras skrydžių koridorius: maršrutai nukreipiami palei Turkijos šiaurinę Juodosios jūros pakrantę, tuomet – virš Azerbaidžano ir Kaspijos jūros. Europos vežėjai negali skristi virš karo nuniokotos Ukrainos, be to, nuo tada, kai Maskva prieš ketverius metus įsiveržė į Ukrainą, jiems uždaryta ir Rusijos oro erdvė.

Tuo metu Turkijos, Kinijos ir kiti Azijos konkurentai vis dar gali skristi virš Rusijos, todėl ES vežėjams didėja konkurencinis spaudimas.

Ukrainos karo sukelti oro erdvės apribojimai jau anksčiau privertė tokias aviakompanijų grupes kaip „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“ keisti tolimųjų reisų maršrutus į Aziją ir iš jos, o tai padidino kuro ir įgulų kaštus.

Dabar rizikuojama net ir šiuo siauru koridoriumi per Azerbaidžaną: pranešama, kad netoli Irano sienos šalis tapo drono smūgio taikiniu.

Reaguodama į incidentą, Baku valdžia uždarė pietinę šalies oro erdvės dalį, tačiau likusią paliko prieinamą avialinijoms.

„Toliau atidžiai stebime bendrą rizikos ir grėsmių situaciją regione bei jos poveikį oro erdvės saugai, įskaitant ir šį įvykį“, – sakė EASA atstovė Janet Northcote.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas šį smūgį pavadino teroro aktu, dėl kurio kaltino Teheraną. Irano valdžia atsakomybę už ataką neigė.