EK perspėja šalis dėl degalų eksporto ribojimų – gresia naftos produktų stygius
„Europos Komisija“ perspėja valstybių narių vyriausybes nesiimti degalų eksporto draudimų ar kitų ribojimų ES vidaus rinkoje. Briuselis baiminasi, kad didėjant degalų trūkumo rizikai tokie sprendimai gali suskaldyti bendrąją rinką, ypač kai karas su Iranu grasina sutrikdyti naftos tiekimą Europos perdirbimo gamykloms.
Uždarytas Ormūzo sąsiauris, esantis tarp Irano ir Omano, paveikė apie 20 proc. pasaulinių naftos srautų. Dėl to daliai Europos naftos perdirbimo įmonių gali pritrūkti žaliavos, o kai kurios šalys ėmė svarstyti skubius eksporto ribojimus.
Praėjusį mėnesį „Vengrija“ ir „Slovakija“ žengė žingsnius, kuriais siekta uždrausti arba apriboti naftos produktų srautus užsieniečiams.
Briuselis nerimauja, kad tokiu keliu gali pasukti ir kitos valstybės. Penktadienį vykusiame susitikime „Europos Komisija“ nacionaliniams energetikos pareigūnams esą paragino susilaikyti nuo tarpvalstybinių degalų eksporto ribojimų ES viduje, kai kurios šalys perspėjo, jog jau kitą mėnesį jų perdirbimo įmonės gali susidurti su tiekimo suvaržymais.
Pasak su situacija susipažinusių asmenų, didžiausia baimė – kad tai lemtų mažesnę svarbiausių rafinuotų produktų gamybą.
Teigiama, kad apie rizikas kalbėjo „Prancūzija“, „Italija“, „Vengrija“ ir „Slovakija“. Šių šalių atstovai į žiniasklaidos užklausas neatsakė, kaip ir „Europos Komisija“.
Įtampa didėja dėl ES naftos ir jos produktų tiekimo saugumo. Per sąsiaurį anksčiau keliaudavę srautai sudarė reikšmingą dalį importo, įskaitant apie 40 proc. reaktyvinių degalų ir dyzelino importo.
Ypač nerimauja aviacijos sektorius: „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary įspėjo, kad jei karas užsitęs iki vasaros, bendrovė gegužę, birželį ir liepą gali atšaukti iki 10 proc. skrydžių.
Nors ES per Ormūzo sąsiaurį importuoja palyginti nedaug žalios naftos, daugiau kaip 95 proc. visos bloko importuojamos naftos atkeliauja iš užsienio.
Tai gali dar labiau apsunkinti perdirbėjų galimybes gauti žaliavos, kai globali konkurencija dėl iškastinio kuro didina kainas ir mažina pasiūlą. Labiausiai nuo Persijos įlankos priklausomos šalys yra „Lenkija“, „Italija“, „Graikija“, „Nyderlandai“, „Lietuva“, „Bulgarija“ ir „Prancūzija“, remiantis prekybos analizės bendrovės „Kpler“ duomenimis. Vieno nacionalinio pareigūno teigimu, dalis tarptautinių perdirbimo įmonių, veikiančių labiau pažeidžiamose šalyse, jau dabar „sunkiai tvarkosi“.
„Tarptautinė energetikos agentūra“ nurodė, kad Azijos perdirbimo gamyklos nuo kovo jau sumažino perdirbimą maždaug 2,7 mln. barelių per dieną. Nors Europos perdirbimo įmonės kol kas viešai nepranešė apie rimtus veiklos trikdžius, „Kpler“ analitikas Homayounas Falakshahi perspėja, kad padėtis gali greitai pablogėti.
„Jei situacija tęsis dar kelias savaites, prieisime ir mes, nes azijiečiai ieškos fizinių barelių iš bet kur, o tai reiškia, kad jų bus mažiau europiečiams“, – sakė H. Falakshahi.
„Jei karas tęsis ir Ormūzo sąsiauris nebus atidarytas, tai tikrai įvyks – klausimas, kada, o ne ar“, – pridūrė jis.
„Tarptautinė energetikos agentūra“ taip pat pažymėjo, kad didėjanti konkurencija dėl Atlanto baseino tiekimo smarkiai sumažino greitai prieinamų siuntų pasiūlą ir suspaudė maržas, todėl jau gegužę gali kilti trūkumo grėsmė. Riziką didina ir tai, kad, pasak analitikų, šią savaitę Europą pasieks paskutiniai tanklaiviai su nafta, atgabenta per Ormūzo sąsiaurį.
Vis dėlto „Kpler“ analitikas Sumitas Ritolia mano, kad perdirbėjai pirmiausia bandys optimizuoti veiklą, o tik vėliau imsis ryškių gamybos mažinimų, nes maržos kol kas išlieka pakankamai palankios.
Kai kurios šalys reagavo greičiau už kitas ir ėmė riboti degalų eksportą jau per kelias dienas nuo karo pradžios. Kovo pradžioje „Vengrija“ aiškiai uždraudė naftos eksportą, akcentuodama tiekimo trūkumo riziką. Vyriausybė teigė, kad ją sustiprino gaisro padaryta žala svarbioje perdirbimo gamykloje prie Dunojaus ir sovietmečio „Družba“ naftotiekio, buvusio pagrindiniu rusiškos naftos šaltiniu šaliai, uždarymas.
„Slovakija“, taip pat priklausiusi nuo „Družba“ maršruto, nusprendė taikyti didesnes kainas vairuotojams su užsienietiškais numeriais. Tai sulaukė greitos „Europos Komisijos“ kritikos.
Briuselis siekia išvengti priemonių, kurios galėtų išbalansuoti bendrąją rinką. Pasak su diskusijomis susipažinusio asmens, ES institucijoms ypač svarbu, kad nebūtų trikdomas laisvas naftos produktų judėjimas. Praėjusį mėnesį už energetiką atsakingas ES komisaras Danas Jørgensenas atvirai perspėjo nesirinkti politikos, ribojančios „laisvą naftos produktų srautą“ visame bloke.
Raginimai susilaikyti nuo eksporto ribojimų pasirodė tuo metu, kai D. Jørgensenas paragino šalis skatinti gyventojus mažinti energijos vartojimą, ypač transporto sektoriuje.
