EK planuoja mokesčių lengvatas elektrai – importas dėl karo brango 22 mlrd. Eur
Europos Sąjungoje rengiamas sprendimas, pagal kurį elektra visame bloke būtų apmokestinama mažesniu tarifu nei iškastinis kuras. Kaip teigia du ES pareigūnai, tokį pasiūlymą Europos Komisija ketina pristatyti artimiausiu metu.
Ši iniciatyva yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama, kad ilgainiui Europa daugiau energijos gamintų iš branduolinės energetikos ir atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo bei hidroenergijos.
„Tai jau antra iškastinio kuro krizė per kelerius metus. Turime didinti vietinės, prieinamos ir patikimos energijos pasiūlą. Mūsų tikslas labai aiškus – elektros gamybą perkelti į atsinaujinančius šaltinius ir branduolinę energetiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Europos Komisija artimiausiomis savaitėmis ruošia priemonių paketą, kuriuo siektų sušvelninti ekonomines Irano karo pasekmes. Dėl Teherano grasinimų atakomis ir galimos JAV blokados, Persijos įlankos kryptimi per Hormūzo sąsiaurį plukdomi naftos ir dujų kroviniai sustojo. Iš šio regiono atkeliauja apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų, todėl susidariusi padėtis pakurstė degalų kainų šuolį.
„Nuo konflikto pradžios – prieš 44 dienas – mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau nei 22 mlrd. eurų“, – sakė U. von der Leyen.
Komisija balandžio 22 d. turi pristatyti politinį komunikatą, kuriame numatys laikinas, skubos tvarka taikomas valstybės pagalbos taisyklių korekcijas. Jos leistų vyriausybėms teikti finansinę paramą labiausiai nuo energetikos sukrėtimų nukentėjusioms įmonėms.
Mokesčių iniciatyva būtų energijos paketo dalis, kurį planuojama pateikti gegužės 19 d. Kartu turėtų būti pristatytas ir elektrifikacijos veiksmų planas su ambicingu tikslu, nurodė Komisijos vadovė.
Pasak vieno iš pareigūnų, palankesnis elektros apmokestinimas ilgainiui galėtų mažinti jos kainą ir pritraukti daugiau investicijų į atsinaujinančią energetiką.
Vis dėlto mokesčių pakeitimams ES lygiu reikalingas vieningas visų valstybių narių pritarimas. Anksčiau Komisijai nepavyko sumažinti mokesčių naštos elektrai per „Energijos apmokestinimo direktyvą“, nes dalis šalių priešinosi bandymams apmokestinti kurą aviacijai ir laivybai.
Be to, Austrija, Vokietija, Italija, Portugalija ir Ispanija paragino Europos Komisiją siūlyti laikiną mokestį netikėtam pelnui, kurį kai kurios energetikos bendrovės gauna krizės fone.
„Europos sprendimo paieška yra teisingas kelias“, – rašė šių šalių finansų ministrai. – „Tai leistų finansuoti laikiną pagalbą, ypač vartotojams, ir pažaboti augančią infliaciją, nesukeliant papildomos naštos viešiesiems biudžetams.“
Didelę skolą turinčioms valstybėms, tokioms kaip Italija, spaudimas ypač stiprus – jos sunkiai randa papildomų lėšų, kad sušvelnintų krizės poveikį. Tikimasi, kad sukrėtimas slopins ES ekonomikos augimą ir dar labiau kels kainas, didindamas stagfliacijos riziką.
Netikėto pelno mokestį būtų paprasčiau įvesti pasinaudojus ES nepaprastosios padėties taisyklėmis, kurioms pakaktų kvalifikuotos daugumos pritarimo. Tačiau, anot pareigūnų, pirmadienį vykusiame Komisijos narių posėdyje ši idėja neįtikino visų, todėl politinio sprendimo našta gali tekti ES lyderiams, kurie susitiks kitą savaitę.
Mažiausiai Komisija galėtų pasidalyti gerąja praktika ir pamokomis, išmoktomis per 2022 m. energetikos krizę, su tomis ES sostinėmis, kurios norėtų taikyti solidarumo mokestį.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas perspėjo, kad karo Irane ekonominės pasekmės gali prilygti Covid pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltiems sukrėtimams.
„Geriausia būtų, kad šis karas pasibaigtų kuo greičiau“, – sakė F. Merzas.
Tuo pat metu ES vyksta varžybos dėl bloko vertybinių popierių priežiūros institucijos vadovo posto, tačiau kol kas neaišku, kokią reikšmę šios pareigos turės ateityje.
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos finansų ministrai taip pat pabrėžė, kad taupymo ir investicijų sąjungos kūrimas tapo skubia strategine būtinybe.
