ES ekonomikos ir finansų ministrai pirmadienį ir antradienį renkasi Briuselyje aptarti, kaip reaguoti į smarkiai šokančias energijos kainas ir numatomą infliacijos augimą, kylantį dėl besitęsiančių smūgių ir atsakomųjų atakų Artimuosiuose Rytuose.

Susitikimų metu svarstomos priemonės, kurios galėtų pristabdyti energijos kainų kilimą ir infliaciją, įskaitant galimybę panaudoti strategines naftos atsargas. Vokietija pareiškė remianti tai, kad ši galimybė išliktų darbotvarkėje, tačiau pabrėžė, jog dabar tam – netinkamas laikas.

Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure’as pirmadienį, po to, kai pirmininkavo G7 finansų ministrų posėdžiui, žurnalistams sakė:

„Esame pasirengę imtis būtinų ir koordinuotų veiksmų, kad stabilizuotume rinkas, pavyzdžiui, kaupti strategines atsargas“, – teigė Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure’as.

Paklaustas, ar G7 finansų ministrai jau susitarė dėl sistemos strateginių atsargų panaudojimo, ministras atsakė:

„Iki to dar neprieita“, – pasakė Rolandas Lescure’as.

Jis pridūrė, kad sutarta naudoti visas būtinas priemones rinkai stabilizuoti, įskaitant potencialų atsargų išleidimą, o darbas bus tęsiamas artimiausiomis dienomis.

Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilis pirmadienį sakė, kad šalis yra pasirengusi svarstyti naftos atsargų panaudojimą, tačiau pabrėžė:

„Dabar tam – netinkamas laikas“, – teigė Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilis.

Tarptautinės energetikos agentūros narės šiuo metu turi daugiau kaip 1,2 mlrd. barelių valstybinių avarinių naftos atsargų, o dar apie 600 mln. barelių pramonės atsargų laikoma pagal vyriausybių nustatytus įpareigojimus.

Naftos kainos šoktelėjo po vasario 28 d. Izraelio ir JAV atakų prieš Iraną. Pranešama, kad per smūgius žuvo apie 40 Irano vadovų, tarp jų – ir šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Konfliktas išsiplėtė į kitas regiono valstybes, įskaitant Libaną ir Persijos įlankos šalis, o Iranas, atsakydamas į atakas, smogė civilinei energetikos infrastruktūrai ir JAV bazėms.

Pirmadienį buvusio ajatolos sūnus Mojtaba Khamenei buvo išrinktas įpėdiniu, taip užtikrinant dabartinio režimo vadovybės tęstinumą.

Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ rūšies naftos barelio kaina pirmadienio rytą pakilo iki 119,50 JAV dolerio, tačiau vėliau nukrito ir buvo prekiaujama apie 107,80 JAV dolerio, kai leidinys „Financial Times“ pranešė, jog tarp svarstomų priemonių yra ir atsargų panaudojimas reaguojant į krizę.

Pagrindiniai Europos akcijų indeksai savaitę pradėjo ryškiu nuosmukiu – po didelio kritimo Azijos rinkose ir išaugusių naftos kainų.

Karas nerodo deeskalacijos ženklų. Kovo 4 d. Kataras paskelbė stabdantis SGD (suskystintųjų gamtinių dujų) gamybą. Savaitgalį Izraelis smogė Irano energetikos infrastruktūrai, o judėjimas per strategiškai svarbų Ormūzo sąsiaurį ir toliau išliko sustabdytas.

Tai neišvengiamai paveiks energijos kainas Europoje, o infliacija artimiausiais mėnesiais, tikėtina, didės. Vis dėlto kai kurie ES diplomatai ir Europos Komisija nurodo, kad dabartinė situacija reikšmingai skiriasi nuo energetikos krizės, kurią Europa patyrė prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą 2022 m. vasarį.

Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką, Danas Jørgensenas kovo 6 d. socialiniame tinkle „X“ rašė:

„Dėl ryžtingų veiksmų, kurių ėmėmės pastaraisiais metais, Europos energetikos sistema šiandien yra geriau pasirengusi ir gerokai atsparesnė. Mūsų energijos šaltiniai – įvairesni ir švaresni. Mūsų koordinavimas – stipresnis“, – rašė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas.

Jis paragino ES paspartinti energetikos pertvarką, toliau plėsti švarią, Europoje pagaminamą atsinaujinančią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, kartu modernizuojant Europos energetikos infrastruktūrą.

Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo pirmadienį žurnalistams sakė, kad ES, formuodama atsaką į karą, turėtų semtis įkvėpimo iš reakcijos į 2022 m. krizę.

Kitokia krizė?

Kaip „Euronews“ teigė vienas ES pareigūnas, ši krizė struktūriškai skiriasi nuo 2022 m. įsiplieskusios krizės. Tąkart, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Europai esą reikėjo „infrastruktūros perkrovimo“ – naujo tiekėjų portfelio. O dabartiniu atveju, pareigūno žodžiais, kainos galėtų kristi greičiau, jei būtų panaudotos atsargos ir atverti maršrutai.

Vis dėlto padėtis išlieka itin nepastovi, nes daug kas priklauso nuo to, kada bus atnaujintas laivybos eismas Ormūzo sąsiauryje ir kada didžiausios SGD eksportuotojos vėl pradės gamybą.

Numatoma, kad pirmadienį ir antradienį ES ministrų diskusijose su Europos Komisija daug dėmesio bus skiriama energijos kainoms. Tuo pačiu euro zonos ministrai su Europos Centriniu Banku aptars, kaip karas gali paveikti infliaciją ir bendras makroekonomines perspektyvas.

Nors nesitikima, kad iki susitikimų pabaigos bus pateikta bendra ES strategija, institucijos pristatys padėties atnaujinimą. Dauguma valstybių narių, tikėtina, pateiks savo pastabas, remdamosi nacionaliniais vertinimais dėl karo poveikio, „Euronews“ nurodė vienas ES diplomatas.

Prie reportažo prisidėjo Maria Tadeo.