Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas darbo vizitą Briuselyje, su Europos Vadovų Tarybos (EVT) nariais aptarė Europos konkurencingumo stiprinimą, energijos kainų mažinimo priemones, spartesnę bendrosios rinkos integraciją ir investicijų skatinimą.
Diskusijoje daug dėmesio skirta priemonėms, kurios leistų geriau išnaudoti Europos ekonominį potencialą: stiprinti bendrąją rinką, gerinti įmonių prieigą prie kapitalo ir spręsti aukštų energijos kainų problemą, darančią didelį spaudimą Europos pramonės konkurencingumui ir kylančią dėl nestabilios padėties Artimuosiuose Rytuose bei Europos priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių.
Pasak šalies vadovo, Europa turi visas prielaidas tapti konkurencingiausiu regionu pasaulyje, tačiau tam būtina pašalinti kliūtis bendrojoje rinkoje, mobilizuoti investicijas ir užtikrinti prieinamas energijos kainas.
„Turime diegti laikinas elektros infrastruktūros kainų mažinimo priemones pramonei, kad įmonės galėtų naudotis pigesne elektra jau dabar. Taikyti tikslines ir trumpalaikes priemones degalų kainų augimui suvaldyti. ES lygmens laikinas finansavimo mechanizmas būtų labai naudingas. Nepaisant nestabilumo naftos ir dujų rinkose, Lietuva pasisako prieš bet kokias iniciatyvas naudotis Rusijos energijos šaltiniais. Raginame spartinti diversifikaciją ir plėtoti vietinę švarią energetiką bei investuoti į kritinę energetikos infrastruktūrą, elektros jungtis ir energijos kaupimo sistemas. Tai esminė sąlyga Europos ekonomikos augimui ir mūsų įmonių konkurencingumui globaliose rinkose“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad labiau integruota bendroji rinka sudarytų geresnes sąlygas inovacijoms, investicijoms ir spartesniam Europos ekonomikos augimui.
Taip pat skaitykite:
Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę įgyvendinti Europos Komisijos iniciatyvą „Viena Europa, viena rinka“ ir šalinti didžiausias kliūtis, kurios vis dar riboja bendrosios rinkos potencialą. Pasak Prezidento, svarbu mažinti administracinę naštą verslui ir aktyviau nukreipti Europos gyventojų santaupas į ilgalaikes investicijas per Santaupų ir investicijų sąjungą, taip skatinant technologinę pažangą ir ekonominį atsparumą.
EVT taip pat aptarta būsima Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa 2028–2034 metams.
„Naujasis Europos Sąjungos biudžetas turi atitikti išaugusias geopolitines ir ekonomines realijas, įskaitant padidėjusį energijos kainų iššūkį po karo Artimuosiuose Rytuose. Turime užtikrinti stabilų finansavimą sanglaudos ir žemės ūkio politikai, kartu skirdami daugiau dėmesio saugumui, gynybai, konkurencingumui ir strateginėms inovacijoms. Būtina stiprinti ES rytinių regionų atsparumą: investuoti į kibernetinį saugumą, dvejopo naudojimo infrastruktūrą ir patikimas logistikos grandines, taip pat skatinti gynybos pramonės pajėgumus“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
EVT taip pat aptarti migracijos politikos, daugiašališkumo stiprinimo, Europos demokratijos atsparumo bei nepilnamečių apsaugos internete klausimai.
