„Europos žaliojo kurso“ kritikai ir šalininkai Iraną supurtęs energijos kainų šokas tapo patogiu ginklu kovoje dėl įtakos. Naftos ir dujų kainos šovė į viršų po vasario 28 d. prasidėjusių JAV ir Izraelio smūgių Teheranui.

Tai sukėlė naują sukrėtimų bangą žemyne, kuris dar neatsigavo po kainų šuolio, kilusio dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Skeptiškai į Europos Sąjungos žaliąsias ambicijas žvelgiantys politikai teigia, kad augančios sąnaudos yra dar vienas argumentas silpninti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Ši sistema verčia gamyklas ir elektrines mokėti anglies kainą už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Prasidėjus krizei Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų klausimas akivaizdžiai tapo dar svarbesnis, todėl Europos lygmeniu taip pat raginame skubiai sustabdyti ETS taikymą elektros gamybai“, – praėjusią savaitę sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

Kiti mano, kad kalbos apie anglies kainos silpninimą ar „pauzę“ yra neatsakingos. ETS didina pramonės ir namų ūkių sąskaitas, tačiau kartu yra pagrindinė ES priemonė mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Tai visiška beprotybė“, – „POLITICO“ sakė Bulgarijos aplinkos ministras Julianas Popovas, šiuo metu dirbantis šalies laikinojoje vyriausybėje. „Žiūrint vien iš konkurencingumo, modernizacijos, saugumo ir Europos Sąjungos vystymosi perspektyvos, manau, kad visa ši diskusija krypsta labai populistine kryptimi.“

J. Popovas ir jo sąjungininkai augančias iškastinio kuro kainas laiko priežastimi dar labiau stiprinti klimato politiką ir išsaugoti ETS, kad pramonė greičiau atsisakytų brangių naftos ir dujų importo.

Ši diskusija, tikimasi, šią savaitę įkais iki maksimumo, kai ES lyderiai ir ministrai susirinks į virtinę aukšto lygio susitikimų Briuselyje.

Pirmadienį ir antradienį vyksiančiuose energetikos bei aplinkos ministrų posėdžiuose, taip pat ketvirtadienio lyderių viršūnių susitikime, ETS ir energijos kainos turėtų tapti vienomis pagrindinių temų.

„Turėsime bendrų diskusijų, – sakė J. Popovas, – bet anglies kaina, tikėtina, dominuos tiek oficialiuose, tiek neoficialiuose pokalbiuose.“

Tarp dviejų stovyklų atsidūrė Europos Komisija. Iš jos reikalaujama rasti sprendimų, kurie patenkintų vyriausybes, siekiančias greitų kainų „pleistrų“, bet kartu nesugriautų įrankių, ilgainiui mažinančių brangaus iškastinio kuro importą.

Pastarąjį mėnesį ES vykdomoji institucija kelis kartus stojo ginti ETS. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę Europos Parlamente teigė, kad anglies kaina sudaro tik 11 proc. vidutinės energijos sąskaitos, mokesčiai – 15 proc., tinklų mokesčiai – 18 proc., o pati energijos kaina – 56 proc.

„Be ETS dabar suvartotume 100 mlrd. kubinių metrų daugiau dujų – ir vėl taptume pažeidžiamesni bei labiau priklausomi“, – pridūrė ji. „Taigi, ETS mums reikia, bet jį reikia modernizuoti.“

Šios savaitės lyderių susitikimo išvadų projekte raginama Europos Komisiją „skubiai pateikti pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų, kurie trumpuoju laikotarpiu sumažintų elektros kainas“, taip pat „ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos pateikti ETS peržiūrą, kad būtų sumažintas anglies kainos svyravimas ir sušvelnintas jos poveikis elektros kainoms“.

Nors sistema šiemet ir taip turi būti peržiūrima, ES vyriausybių ir pramonės požiūriai į tai, kokių reformų reikia, smarkiai išsiskiria.

Dalies tradicinės ES gamybos bazės atstovai, pavyzdžiui, chemijos sektorius, norėtų silpnesnės anglies kainos, kad sumažėtų veiklos kaštai. Kiti, ypač plieno ir cemento gamintojai, ETS laiko pagrindiniu pramonės dekarbonizacijos varikliu ir svarbia priemone užsitikrinti finansavimą žaliajai gamyklų transformacijai.

Valstybės narės iš esmės skilo į dvi grupes: siekiančias išlaikyti stiprų kainos signalą ir norinčias jį susilpninti.

Danijos, Suomijos, Portugalijos, Ispanijos ir Švedijos lyderiai praėjusią savaitę išplatino laišką, kuriame teigė, kad šis Europos Vadovų Tarybos susitikimas yra tinkama proga ES dar kartą patvirtinti įsipareigojimą klimato veiksmams ir anglies kainodarai.

Minėtų penkių šalių, taip pat Slovėnijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų diskusijų dokumente energetikos ir aplinkos ministrų susitikimams taip pat atmetami raginimai silpninti ETS.

Prie priešingos stovyklos, kuri pasisako už silpnesnę sistemą, priskiriamos Italija, Austrija, Vokietija, Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija, nors jų reikalavimai nėra identiški.

Pavyzdžiui, Italija ir Austrija dirba su planais, kaip suvaldyti ETS poveikį elektros kainoms, o dalis Vidurio Europos šalių pačiam mechanizmui prieštarauja iš esmės.

Vokietija bendrai remia ETS, tačiau nori atsitraukti nuo dabartinių planų nutraukti praktiką dalį taršos leidimų įmonėms dalinti nemokamai. Ši praktika mažina dekarbonizacijai skirtą kainos signalą.

Vienas ES diplomatas, anonimiškai kalbėjęs apie vidines diskusijas, paklaustas apie savo šalies siekius šios savaitės viršūnių susitikime, teigė, kad „nežino, ar būtų einama taip toli, kad ETS būtų panaikinta visiškai“.

Tačiau jis pridūrė: „Jei kainų šuolį sukelia išorinis šokas, turi būti mechanizmas, kad ETS nepridėtų dar vieno smūgio.“

Vienas iš U. von der Leyen svarstytų, o dalies ETS gynėjų remiamų sprendimų – dalį kasmetinių, milijardais skaičiuojamų ETS pajamų nukreipti priemonėms, kurios sušvelnintų energijos šoką namų ūkiams ir pramonei.

„Galime nukreipti sugeneruotus išteklius mūsų pramonės ir ekonomikos spartinimui, – sakė J. Popovas, – o jei dėl karo ar kitos krizės staiga pasikeičia energijos rinkos, tuomet galime galvoti apie tikslinę socialinę paramą ar pagalbą strateginėms įmonėms, tačiau ne griauti visą sistemą.“