Energinį sertifikatą turintys daugiabučiai: kaip raidė nuo A iki G lemia sąskaitas, nuomos kainą ir turto vertę

Lietuvoje privalomas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas jau tapo kasdienybe, tačiau daliai gyventojų tai vis dar tik neaiški raidė skelbime. Praktikoje energinis sertifikatas vis dažniau lemia ne tik šildymo sąskaitas, bet ir būsto vertę, nuomos kainą bei pardavimo greitį.

Į energinio naudingumo klasę rinkoje žiūrima vis rimčiau: nuo jos priklauso, kiek būstas bus patogus gyventi, kokių išlaidų pareikalaus eksploatacija ir kaip turtas atlaikys ateities reikalavimus. Todėl vertėtų suprasti, ką realiai reiškia raidės nuo A++ iki G ir kaip šią informaciją panaudoti savo naudai.

Kas yra energinio naudingumo klasė ir ką ji iš tiesų pasako

Pastato energinio naudingumo klasė rodo, kiek energijos jam reikia šildymui, vėdinimui, karštam vandeniui, o naujesniuose vertinimuose ir vėsinimui. Kuo klasė aukštesnė, tuo pastatas efektyvesnis ir ekonomiškesnis eksploatuoti.

Klasė nustatoma pagal keletą veiksnių: atitvarų šiluminę varžą, langų ir durų savybes, sandarumą, šildymo ir vėdinimo sistemų tipą, karšto vandens ruošimo sprendimus, atsinaujinančios energijos dalį. Tai nėra vien tik sienų ar langų kokybės įvertinimas, tai viso pastato energetinio „balanso“ nuotrauka.

Skirtumai tarp A, B ir C: ne tik šildymo sąskaitos

Daugelis būsto pirkėjų energinę klasę vis dar sieja tik su žiemos sąskaitomis už šildymą. Nors tai svarbiausia eilutė, reali nauda yra platesnė: aukštesnės klasės bute dažniausiai būna pastovesnė temperatūra, mažiau skersvėjų, rečiau jaučiama drėgmė ar pelėsis.

Tarp vidutinės C klasės ir šiuolaikinio A ar A+ pastato gali susidaryti keliasdešimties proc. skirtumas šilumos energijos poreikyje. Tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir mažesnį jautrumą energijos kainų šuoliams ateityje. Be to, efektyvesni pastatai lėčiau dėvisi, o inžinerinės sistemos dažnai būna naujesnės ir patikimesnės.

Kaip energinė klasė veikia būsto kainą ir pardavimo galimybes

Lietuvos rinkoje jau matomas aiškus ryšys tarp energinio naudingumo ir sandorių sąlygų. A klasės daugiabučiuose esantys butai paprastai parduodami greičiau ir mažiau derantis dėl kainos, nes pirkėjai mato ilgesnio laikotarpio finansinę naudą.

Senuose daugiabučiuose, kurie po renovacijos pasiekė bent C ar B klasę, dažnai fiksuojamas ir bendras turto vertės kilimas. Pirkėjams svarbu ne tik remonto kokybė buto viduje, bet ir tai, ar namas apšiltintas, pakeista šildymo sistema, sutvarkytas stogas bei vėdinimas. Kitaip tariant, atnaujintas fasadas ir vamzdynai tampa ne mažiau svarbūs už naują virtuvę.

Nuomos rinkoje energinis sertifikatas tampa dar vienu filtro kriterijumi

Nuomininkai, ypač jaunų šeimų ir dirbančiųjų iš namų segmentai, vis dažniau kreipia dėmesį į energinę klasę, nes nuomojantis daug labiau jaučiamos mėnesinės išlaidos. Aukštesnės klasės butai leidžia tiksliau prognozuoti sąskaitas ir sumažina riziką, kad šildymo sezonu išlaidos smarkiai išaugs.

Nuomotojams tai reiškia papildomą konkurencinį pranašumą. Butas C ar B klasės name, bet su modernizuota šildymo sistema ir geru sandarumu, gali būti nuomojamas brangiau nei formaliai panašaus ploto būstas žemesnės klasės pastate. Svarbu, kad nuomotojas pateiktų nuomininkui realius energinio sertifikato duomenis, o ne vien abstraktų teiginį apie „šiltą ir ekonomišką“ butą.

Ką reikėtų patikrinti pirkėjui: neapsiribokite viena raide

Perkant būstą verta prašyti ne tik sertifikato numerio, bet ir pačio dokumento kopijos. Joje matyti, kokiomis prielaidomis remiantis skaičiuotas energijos poreikis, kokia šildymo sistema numatyta, kokios rekomendacijos pateiktos dėl tolesnių atnaujinimų.

Atkreipkite dėmesį, ar klasė nustatyta naujos statybos projektui dar prieš realų eksploatavimą, ar pagal faktinius duomenis. Praktikoje pasitaiko, kad projektinis skaičiavimas atrodo optimistiškas, tačiau gyventojų įpročiai, papildomi butų pertvarkymai ar netinkamas sistemų reguliavimas sumažina realų efektyvumą.

Senų daugiabučių gyventojams: ką gali pakeisti renovacija

Dauguma iki 1990 metų pastatytų daugiabučių Lietuvoje be atnaujinimo atitinka žemesnes energines klases. Kompleksiškai renovuojant (apšiltinant fasadą ir stogą, keičiant langus, modernizuojant šildymo sistemas) galima pasiekti aukštesnę klasę ir pastebimai sumažinti šildymo išlaidas.

Renovacija taip pat turi įtakos turto likvidumui. Butai sutvarkytuose namuose dažniau sulaukia didesnio pirkėjų susidomėjimo, nes jiems nebereikia rūpintis artėjančiais dideliais bendrijos projektais. Net jei įmoka už renovaciją dar mokama, pirkėjai dažnai priima tai kaip investiciją į mažesnes sąskaitas ir geresnes gyvenimo sąlygas.

Investuotojams: energinis efektyvumas kaip rizikos valdymo priemonė

Perkant būstus nuomai energinis naudingumas tampa ne tik marketingo argumentu, bet ir rizikos valdymo įrankiu. Kuo pastatas efektyvesnis, tuo mažiau jis priklauso nuo energijos kainų svyravimų ir tuo lengviau išlaikyti stabilias nuomos kainas.

Be to, investuojant ilgesniam laikotarpiui, svarbu vertinti būsimas teisines prievoles. Europoje nuosekliai griežtinami reikalavimai pastatų energiniam efektyvumui ir anglies dioksido emisijoms, todėl žemos klasės pastatams ilgainiui gali prireikti brangių atnaujinimų. Atsižvelgti į tai verta dar prieš pasirašant pirkimo sutartį.

Kaip būsto savininkas gali pagerinti klasę ir patrauklumą

Nors energinis sertifikatas labiausiai susijęs su viso pastato savybėmis, pavienis buto savininkas taip pat gali prisidėti prie efektyvumo didinimo. Pirmas žingsnis dažniausiai yra sandarumo ir šiluminių tiltelių mažinimas keičiant langus, tvarkant balkonų konstrukcijas, tinkamai apšiltinant lubas ar grindis, jei tai įmanoma.

Antras svarbus aspektas yra šildymo ir vėdinimo valdymas. Termostatinių galvučių naudojimas, subalansuota vėdinimo rutina, efektyvūs karšto vandens maišytuvai leidžia sumažinti realų energijos vartojimą net ir nepakeitus pastato konstrukcijų. Nors tai ne visada pakeis oficialią klasę, sąskaitose skirtumas bus matomas.

Kaip neapsigauti: dažniausios klaidos vertinant energinį sertifikatą

Dažna klaida yra manyti, kad vien tik aukšta energinė klasė automatiškai reiškia mažas išlaidas. Jei naujos statybos bute naudojamas elektrinis grindinis šildymas, o patalpos didelės ir stiklintos, energijos sąnaudos gali būti reikšmingos, ypač netinkamai reguliuojant sistemas.

Kita klaida yra visiškai nuvertinti žemesnės klasės būstą, jei jis yra gerai prižiūrimame name su skaidria bendrijos veikla ir aiškia atnaujinimo vizija. Kartais racionaliau įsigyti pigesnį C klasės butą name, kuris jau planuoja renovaciją, nei permokėti už brangų, bet energiniu požiūriu neaiškų projektą.

Praktiškas patarimas pirkėjui ir nuomininkui

Vertinant būstą rinkitės ne vieną, o kelis kriterijus: energinę klasę, faktines ankstesnių sezonų sąskaitas, namo inžinerinių sistemų būklę ir artimiausius planuojamus darbus. Ši informacija leidžia susidaryti realų vaizdą, kiek iš tikrųjų kainuos gyvenimas konkrečiame bute.

Energijos efektyvumas nėra mados žodis. Tai vis svarbesnė finansinė ir komforto dedamoji, kuri jau dabar daro įtaką kainai, o ateityje, tikėtina, taps vienu iš pagrindinių pirkėjų, nuomininkų ir investuotojų sprendimo kriterijų.