Europos Komisija ragina europiečius, kiek įmanoma, dirbti iš namų, rečiau vairuoti ir skristi, o Europos Sąjungos valstybėms kuo skubiau spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą. Taip institucija perspėja dėl užsitęsusios energetikos krizės, kuri, pasak pareigūnų, kilo dėl konflikto Persijos įlankos regione.
Kalboje, priminusioje pirmąsias koronaviruso pandemijos dienas, ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas teigė, kad Europa susiduria su „labai rimta situacija“, o aiškios pabaigos kol kas nesimato.
„Net jei rytoj būtų pasiekta taika, artimiausioje ateityje į normalų režimą negrįšime“, – po antradienį įvykusio neeilinio 27 ES energetikos ministrų susitikimo sakė D. Jørgensenas.
Jis pabrėžė, kad kuo daugiau pavyks sutaupyti naftos produktų, tuo geresnė bus padėtis, ypač kalbant apie dyzeliną ir reaktyvinius degalus.
Komisaras paragino valstybes nares laikytis Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijų, kurios, anot jo, apima darbą iš namų, kai tai įmanoma, greičio ribojimų greitkeliuose mažinimą 10 kilometrų per valandą, viešojo transporto skatinimą, alternatyvų privataus automobilio naudojimą pagal nustatytą tvarką, didesnį dalijimąsi automobiliais bei ekonomiško vairavimo praktiką.
Taip pat skaitykite:
Ilgesniu laikotarpiu D. Jørgensenas kvietė ES šalis dar aktyviau investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius ir teigė, kad dabar yra laikas „galutinai pakeisti kryptį ir iš tiesų tapti energetiškai nepriklausomiems“.
Antradienio ministrų diskusijos konkrečiais sprendimais nesibaigė, tačiau D. Jørgensenas pažadėjo, kad Europos Komisija artimiausiu metu pristatys priemonių paketą ES lygmeniu.
Šie pareiškimai skamba augant nuogąstavimams, jog pasaulis gali susidurti su didele energetikos krize, kuri, kai kurių vertinimu, gali pranokti net 8-ojo dešimtmečio naftos šoką ir turėti reikšmingų pasekmių pasaulio ekonomikai, prilygstančių pandemijos sukrėtimui.
Nuo tada, kai prieš daugiau nei mėnesį Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis pradėjo pirmuosius smūgius Iranui, naftos ir dujų kainos, teigiama, šoktelėjo iki 70 proc. Pranešama, kad maždaug penktadalis pasaulinės žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimo srauto įstrigo Persijos įlankoje.
Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, susitikime buvo aptarta ir valstybės pagalba, spartesnė atsinaujinančių išteklių plėtra bei branduolinės energetikos vaidmuo stiprinant energetinį saugumą. Taip pat kalbėta apie paramą Europos Komisijos siūlymui didinti biodegalų naudojimą. Šiaurės šalys akcentavo būtinybę geriau apsaugoti energetikos infrastruktūrą.
Taip pat skaitykite:
Diplomatų teigimu, didelių lūkesčių dėl konkrečių sprendimų prieš susitikimą nebuvo – pagrindinis tikslas buvo suderinti koordinuotus veiksmus.
ES beveik visą iškastinį kurą importuoja, todėl yra itin pažeidžiama geopolitinių konfliktų akivaizdoje.
