Europos Komisija svarsto priemones, kurios padėtų ES valstybėms narėms sušvelninti energijos krizės poveikį gyventojams ir verslui. Apie tai laiške rašo Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Laiškas, datuotas kovo 16 d., parengtas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį Europos lyderių susitikimą. Jame išskiriami keli pagrindiniai būdai, kaip šalys galėtų reaguoti į išaugusias energijos sąnaudas, kurios, pasak dokumento, smarkiai padidėjo dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu.
Nuo tada, kai praėjusį mėnesį prasidėjęs konfliktas faktiškai sustabdė Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos, veikimą, ES šalys diskutuoja apie galimas reakcijas į artėjančią energijos pasiūlos ir kainų įtampą. Siūlymai svyruoja nuo techninių sprendimų – pavyzdžiui, taisyklių koregavimo, kad vyriausybės galėtų kompensuoti namų ūkiams ir įmonėms išaugusias išlaidas – iki radikalesnių ir daug ginčų keliančių idėjų, susijusių su dalies klimato politikos peržiūra.
Vienas iš laiške aptariamų sprendimų – laikinas valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas. Tai leistų nacionalinėms sostinėms perskirstyti dujinėse elektrinėse uždirbtą pelną ir taip paremti vartotojus bei verslą, susiduriančius su augančiomis sąskaitomis. Kitas svarstomas žingsnis – galimybė nustatyti dujų kainos lubas.
U. von der Leyen priminė, kad tokios priemonės jau buvo taikytos po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., tačiau pabrėžė, jog Komisija kiekvienu atveju vertintų atskirai, ar ir kaip jos galėtų būti pritaikytos dabar.
Taip pat skaitykite:
„Šių skubios pagalbos mechanizmų struktūra bet kuriuo atveju turėtų vengti vidaus rinkos iškraipymų, išsaugoti ilgalaikius investicinius signalus švariai energijai ir nekurti perteklinės papildomos dujų paklausos“, – rašoma U. von der Leyen pozicijoje.
Komisija taip pat ketina „dar labiau sustiprinti“ mechanizmą, leidžiantį šalims kompensuoti iki 80 proc. anglies dioksido kainos, sumokėtos pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.
Laiške pabrėžiama, kad priemonės turėtų būti tikslinės ir laikinos. Tai vertinama kaip signalas toms šalims, kurios siekia iš esmės ardyti svarbias klimato politikos priemones, kaltindamos jas dėl kainų augimo.
Be to, Komisija ketina peržiūrėti ir supaprastinti taisykles, susijusias su elektros įsigijimu pagal ilgalaikes elektros pirkimo sutartis. Taip pat planuojama siūlyti naują teisės aktą, kuris „užtikrintų, kad tinklų naudotojai gautų tinkamas paskatas optimaliai naudotis esama tinklų infrastruktūra, taip išvengiant nereikalingos ir brangiai kainuojančios tinklų plėtros“.
Tekste taip pat akcentuojama, kad Europos Komisija kol kas atsispiria dalies valstybių spaudimui laikinai atnaujinti rusiško iškastinio kuro importą.
Taip pat skaitykite:
Kai kuriose Europos sostinėse teigiama, kad būtų remiamas Tarptautinės energetikos agentūros prašymas į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos.
Tuo pat metu valstybės vis labiau reiškia nepasitenkinimą ES vykdomosios valdžios laukimo taktika, kainoms kylant.
