ES siekia energetinės nepriklausomybės – akcentuojami šilumos siurbliai ir saulės elektrinės
Europos Sąjunga gali apsisaugoti nuo stiprėjančio energijos kainų šoko, kurį aštrina įtampa Persijos įlankoje ir tiekimo rizikos, tik spartindama perėjimą nuo iškastinio kuro, teigia už klimatą atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra. Pasak jo, dabartinė situacija rodo, kad energetinė priklausomybė tampa ne tik ekonomine, bet ir saugumo problema.
Komisaras pabrėžia, kad pagrindinis atsakas turėtų būti greitesnė ekonomikos elektrifikacija ir didesnė vietinė švarių energijos sprendimų plėtra. Tai reikštų intensyvesnį saulės elektrinių diegimą ant pastatų stogų, daugiau vėjo elektrinių, taip pat milijonus papildomų šilumos siurblių, ypač pažeidžiamiems namų ūkiams.
„Išeitis iš esmės viena: greitinti kelią į energetinę nepriklausomybę“, – sakė W. Hoekstra.
Jo teigimu, vien gamybos pajėgumų plėtra problemos neišspręs, jei nebus sustiprinti elektros tinklai ir padidintas jų pralaidumas tarp valstybių narių. ES vidinių jungčių plėtra, energijos kaupimas baterijose ir aiškesnės taisyklės dėl leidimų išdavimo, pasak komisaro, leistų greičiau prijungti naujus projektus ir sumažinti kainų svyravimų poveikį.
W. Hoekstra taip pat akcentuoja finansavimo poreikį, pabrėždamas, kad investicijos turėtų ateiti tiek iš viešojo sektoriaus, tiek iš privačių šaltinių. Praktinis tikslas, pasak jo, būtų nukreipti daugiau lėšų į tinklų modernizavimą ir sprendimus, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamų naftos bei dujų.
„Kol esame taip priklausomi nuo iškastinio kuro, tol esame kitų sprendimų įkaitai“, – sakė jis.
Komisaro žinutė susijusi ir su platesne pramonės politika. Europos Komisija siekia, kad auganti paklausa saulės moduliais, šilumos siurbliais, baterijomis ir kitomis mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis būtų vis labiau tenkinama pačioje Europoje. Tokia kryptis, kaip teigiama, vienu metu spręstų du tikslus: mažintų priklausomybę nuo importo ir stiprintų ES ekonominį atsparumą.
Kalbėdamas apie planuojamus anglies dioksido rinkos pokyčius, komisaras užsiminė, kad pramonės sektoriams skiriamos nemokamos taršos leidimų dalies išlaikymas galėtų būti siejamas su didesnėmis investicijomis Europoje. Tokia sąlyga, jo vertinimu, galėtų paskatinti gamybos plėtrą ir technologijų diegimą ES viduje.
Tuo pat metu Europos Komisija pristato priemones, skirtas sušvelninti karo ir geopolitinės įtampos poveikį energijos kainoms bei tiekimui, įskaitant planus artimiausiais mėnesiais pasiūlyti ES masto elektrifikacijos tikslą. W. Hoekstra pabrėžia, kad tai nebūtų alternatyva atsinaujinančios energetikos tikslams, o papildomas orientyras, padedantis greičiau mažinti iškastinio kuro dalį ekonomikoje.
Komisaras akcentuoja ir politinį argumentą, kuris pastaraisiais metais vis garsiau skamba valstybėse narėse: net ir skeptiškiau į klimato politiką žiūrintys sprendimų priėmėjai, jo teigimu, vis dažniau pripažįsta, kad perėjimas prie švaresnės energetikos yra būtinas bent jau dėl energetinės nepriklausomybės. Tai reiškia, kad klimato tikslai vis dažniau susiejami su saugumu, kainų stabilumu ir atsparumu krizių metu.
