ES siūlo netikėtą sprendimą: taupus vairavimas gali tapti atsaku į krizę
Briuselis ieško būdų, kaip sušvelninti artėjančios energetikos krizės smūgį, ir siūlo netikėtą sprendimą: mokyti europiečius vairuoti taupiau, kad būtų sunaudojama mažiau benzino ir dyzelino.
Ši idėja įtraukta į Europos Komisijos rengiamą skubios pagalbos energetikos paketą. Jame numatomas platus priemonių rinkinys, kuriuo siekiama mažinti energijos vartojimą – nuo privalomo darbo iš namų iki viešojo transporto rėmimo.
Komisija tai pristato kaip greičiausią ir pigiausią būdą sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, Europos Sąjungai ruošiantis didėjančioms Persijos įlankos karo pasekmėms.
„Europa negali sau leisti išlikti pažeidžiama vis dažnėjančių energetikos sukrėtimų“, – teigiama dokumente.
Vienas pagrindinių siūlymų – keisti kasdienius įpročius. Tarp rekomendacijų minimas siūlymas „didinti informuotumą ir siūlyti mokymus apie ekovairavimą“, kad būtų mažinamos degalų sąnaudos. Taip pat siūloma miestuose rengti dienas be automobilių, plėsti dviračių takų tinklą, skatinti krovinių dviračių naudojimą pristatymams ir įpareigoti įmones riboti darbo keliones lėktuvu.
Vyriausybėms rekomenduojama skatinti bent vieną nuotolinio darbo dieną per savaitę, mažinti viešojo transporto kainas arba tam tikroms grupėms padaryti jį nemokamą, taip pat aktyviau nukreipti gyventojus nuo privačių automobilių naudojimo.
Be to, dokumente siūloma skatinti lėtinti krovininių laivų greitį (vadinamąjį „slow steaming“) siekiant taupyti degalus, o viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose – mažinti katilų temperatūrą arba koreguoti oro kondicionavimo nustatymus.
Komisijos iniciatyvos atsiranda Persijos įlankos konfliktui toliau trikdant maždaug 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to kyla kainos ir didėja reaktyvinių degalų, dyzelino bei benzino trūkumo rizika.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad 2025 metais Europos Sąjunga energijos importui išleido daugiau kaip 330 mlrd. eurų, o nuo karo Irane pradžios papildomai – dar 22 mlrd. eurų iškastinio kuro importui.
„Tai rodo milžinišką šios krizės poveikį mūsų ekonomikai“, – sakė ji, įspėdama, kad su trikdžiais, susijusiais su Hormūzo sąsiauriu, gali tekti susidurti ir tuomet, jei karinės įtampos sumažėtų.
Nors Europos Sąjungos pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra akivaizdaus tiekimo deficito, Briuselis tikisi, jog kainų svyravimai ir toliau smogs vartotojams bei verslui, todėl vartojimo mažinimas laikomas skubiu prioritetu.
ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas dar kovo pabaigoje ragino europiečius dažniau dirbti iš namų ir mažinti kelionių apimtis, perspėdamas apie „labai rimtą situaciją“, kurios pabaigos kol kas nesimato. Panašų paklausos mažinimo priemonių sąrašą buvo pateikusi ir Tarptautinė energetikos agentūra.
Greta raginimų vartoti mažiau, Komisijos projekte akcentuojama ir vartotojų apsauga: siūloma taikyti energetikos kuponus, teikti pajamų paramą, laikinai drausti elektros tiekimo atjungimą, taip pat mažinti mokesčius elektrai ir švarioms technologijoms.
Dokumente numatytos ir platesnės struktūrinės priemonės rinkai stabilizuoti: glaudesnis koordinavimas dėl ES dujų saugyklų ir naftos atsargų išleidimo, taip pat spartesnė vietinės švarios energijos plėtra, įskaitant geoterminę energiją ir atsinaujinančiu būdu gaminamą vandenilį.
Komisija taip pat užsimena apie galimus pakeitimus daug diskusijų keliančiai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai ir palieka galimybę valstybėms narėms taikyti nacionalinius viršpelnių mokesčius energetikos įmonėms.
Augantis visuomenės susidomėjimas švaria energija, anot Komisijos, susijęs su tuo, kad karas Irane dar kartą išryškino Europos pažeidžiamumą pasaulinėms naftos ir dujų rinkoms.
