Europos Komisija švelnina savo aviacinių degalų taisykles, ramindama bendroves, kad joms nebus skiriamos skaudžios baudos net ir tuo atveju, jei jos nepasieks artėjančių švarių degalų tikslų.

Tokį patikinimą vasario 26 d. susitikime su pramonės atstovais Komisijos „Charlemagne“ pastate Briuselyje pateikė Europos Komisijos Transporto generalinio direktorato aviacijos politikos skyriaus vadovas Eddy Liegeois. Apie tai, remdamiesi anonimiškumu, nurodė keturi susitikimo dalyviai.

Europos Komisija patvirtino, kad neketina siekti taikyti sankcijų, jei tiekėjai nepateiks pakankamo kiekio sintetinių tvarių aviacinių degalų (eSAF), skelbiama portale POLITICO.

„Europos Komisija nebaus degalų tiekėjų net ir tuo atveju, jei jie nevykdys nustatyto įpareigojimo“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

„Klausimas dėl baudų šiuo metu nėra toks, kurį turėtume aptarinėti – tai tik spėlionės, kas įvyks ar neįvyks kalbant apie eSAF tiekimą. Šiuo metu svarbiausia imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų remiamas gamybos didinimas“, – pridūrė Europos Komisija.

Toks atlaidumas eSAF srityje įsilieja į platesnį ES klimato teisės aktų švelninimo kontekstą. Pastaruoju metu, didėjant pramonės ir kai kurių valstybių spaudimui dėl konkurencingumo bei grėsmių iš Kinijos ir JAV, buvo koreguojami ir kiti žaliosios politikos elementai, įskaitant automobilių taršos reikalavimus.

E. Liegeois pasisakė atsakydamas į auditorijos klausimą apie eSAF pasiūlą. Pagal ES teisės aktą „ReFuelEU“ nuo 2030 m. tiekėjai privalės į degalus, tiekiamus oro linijoms, įmaišyti tam tikrą eSAF dalį.

Šie degalai gaminami iš iš atmosferos surinkto CO2 ir vandenilio, pagaminto naudojant atsinaujinančią energiją. Vis dėlto eSAF yra maždaug dešimt kartų brangesni už įprastą žibalą, o rinkoje jų kiekiai kol kas labai maži. Dėl to pramonė baiminasi, kad neįvykdžius reikalavimų gali grėsti didžiulės baudos, kurios, kaip buvo skaičiuota, galėtų viršyti 8 mlrd. eurų.

Žaliųjų degalų šalininkai įspėja, kad toks ES politikos posūkis gali pakenkti pastangoms spartinti gamybą.

„Tai absoliučiai katastrofiškas signalas – iš esmės sakantis: „Jeigu pakankamai ilgai sėdėsite sudėję rankas, mes pasirūpinsime, kad už tai nebūtumėte nubausti“, – sakė švarių degalų gamintojams atstovaujantis lobistas.

Kitas susitikimo dalyvis, atstovavęs nevyriausybinei organizacijai, patvirtino, kad, paklausus, ar sektoriui 2030 m. tektų mokėti baudas, jei eSAF degalų tiesiog nebus, E. Liegeois esą nurodė, jog Komisija neketina versti sektoriaus mokėti baudų už produktą, kurio rinkoje nėra. Anot jo, tai iš esmės reiškia palankų požiūrį į dabartinių degalų tiekėjų „palaukti ir pažiūrėti“ laikyseną.

Vienas susitikime dalyvavęs oro linijų atstovas teigė, kad E. Liegeois tiesiogiai nepasakė, jog baudos bus peržiūrėtos, tačiau užsiminė, kad bus ieškoma sprendimo, kaip užtikrinti, jog sektoriui galiausiai netektų jų mokėti.

„Visi girdėjome, kad jokių baudų taikyti nesitikima“, – sakė vienas oro linijų grupės lobistas.

Šie pasisakymai nuskambėjo per atsinaujinančių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų vertės grandinės pramoninio aljanso (RLCF) naujausią visuotinį susirinkimą. Šiame aljanse dalyvauja tiek degalų gamintojai, tiek jų vartotojai, įskaitant oro linijas ir laivybos bendroves. RLCF periodiškai susitinka su aukšto rango ES pareigūnais.

„ReFuelEU“ teisės aktas buvo pristatytas kaip ES pastangų iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį CO2 emisijų balansą dalis. Jo tikslas – mažinti aviacijos, kuri sudaro apie 2,5 proc. pasaulinių emisijų, poveikį klimatui, iškastinį žibalą pakeičiant žaliaisiais degalais.

Pirmasis įpareigojimas naudoti tvarius aviacinius degalus (SAF), gaminamus iš panaudoto kepimo aliejaus, žemės ūkio atliekų ir gyvulinių riebalų, įsigaliojo praėjusiais metais. Degalų tiekėjai privalo oro linijoms tiekti žibalą, kuriame SAF dalis sudaro ne mažiau kaip 2 proc.

Iki 2030 m. šis reikalavimas didės iki 6 proc. Be to, bus taikomas papildomas subreikalavimas: iki 2031 m. pabaigos užtikrinti, kad vidutinė eSAF dalis sudarytų bent 1,2 proc., o kasmetinė sintetinių degalų dalis nebūtų mažesnė nei 0,7 proc.

Vėliau eSAF įpareigojimas palaipsniui didės iki 5 proc. 2035 m. ir iki 35 proc. 2050 m.

Didelė eSAF kaina yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Europoje dar nepradėta plataus masto gamyba. Degalų gamintojai skundžiasi, kad bankai ir investuotojai nenoriai finansuoja naujas gamyklas.

Artėjant pirmajam eSAF įpareigojimui, ES vis labiau nerimauja dėl savo pačios taisyklių įgyvendinamumo. ES aviacijos saugos agentūra (EASA) yra įspėjusi, kad reikalavimams gali kilti grėsmė, jei iki 2026 m. nebus priimti galutiniai investiciniai sprendimai dėl kelių eSAF gamyklų.

ES pastaruoju metu atsitraukiant nuo kai kurių kitų žaliųjų teisės aktų, SAF pramonės atstovai kaip vieną iš pagrindinių neapibrėžtumo veiksnių gamintojams ir potencialiems investuotojams įvardijo reguliacinio stabilumo stoką.

Neseniai paskelbtoje pozicinėje analizėje lobistų grupė „FuelsEurope“ teigė, kad, esant dabartiniam eSAF trūkumui, baudos už „ReFuelEU Aviation“ nustatytų tiekimo įsipareigojimų nevykdymą gali dar labiau didinti kainų svyravimus SAF rinkoje.

„Jeigu baudos nebus peržiūrėtos, degalų tiekėjai gali nuspręsti pasitraukti iš rinkos“, – pažymima „FuelsEurope“ dokumente.

Vis dėlto transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas ne kartą yra pareiškęs, kad patys įpareigojimai išliks galioti.