„Idealus scenarijus būtų demokratinis Iranas, nekeliantis grėsmės savo kaimynams, tačiau tokia baigtis yra labai toli gražu neaiški“, – pareiškė Kaja Kallas.
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad demokratinio Irano atsiradimas po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių yra „labai toli gražu neaiškus“. Ji įspėjo apie „besiplečiančią karą“ regione ir „pavojingą akimirką“ Europai.
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui pareikalavo aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei ir dešimčių aukšto rango pareigūnų gyvybių, todėl ima kilti klausimų, kiek dar ilgai gali išsilaikyti Islamo Respublika.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kalbėjo apie režimo kaitą Irane. Iš pradžių jis ragino Irano žmones perimti šalies kontrolę, tačiau vėliau pareiškė: „Dar nedarykite to.“ Irano opozicija šių metų pradžioje buvo smarkiai susilpninta dėl žiauraus režimo susidorojimo.
Trečiadienį Kallas siekė sumažinti lūkesčius dėl artėjančios permainos, kuri galėtų nušalinti nuo valdžios ilgus metus Vakarams priešišką vyriausybę.
Taip pat skaitykite:
„Karas Artimuosiuose Rytuose labai sparčiai plečiasi. Teherano strategija – sėti chaosą ir įžiebti visą regioną. Neselektyvūs išpuoliai prieš kaimynines šalis tik stiprina argumentą dėl paties režimo žlugimo“, – sakė Kallas per oficialų vizitą Lenkijoje.
„Žinoma, idealus scenarijus būtų demokratinis Iranas, nekeliantis grėsmės savo kaimynams, tačiau tokia baigtis yra labai toli gražu neaiški. Šiuo metu niekas negali nuspėti, kuria kryptimi pasuks šis karas“, – pridūrė ji.
Kallas ketvirtadienio rytui sušaukė nuotolinį ES užsienio reikalų ministrų posėdį, kuriame bus toliau derinama bendra reakcija į konfliktą. Diskusijas iki šiol temdo aštrūs nesutarimai dėl tarptautinės teisės taikymo.
Keletos dronų perėmimas Didžiosios Britanijos karinėse bazėse Kipre dar labiau padidino nerimą. Kallas patvirtino, kad nė viena valstybė narė kol kas nepaprašė aktyvuoti ES sutartyse įtvirtintos tarpusavio pagalbos sąlygos.
Ši nuostata, iki šiol panaudota tik kartą, vėl atsidūrė dėmesio centre sausį, kai Trumpas pagrasino muitais „atimti“ Grenlandiją iš Danijos.
Taip pat skaitykite:
„Europai tai pavojinga akimirka“, – sakė Kallas. „Tūkstančių mūsų piliečių saugumas regione yra tiesiogiai pavojuje. ES koordinuoja konsulinę pagalbą ir finansuoja parskraidinimo skrydžius žmonėms, įstrigusiems regione.“
Vyriausioji įgaliotinė pripažino nerimaujanti, kad karas Artimuosiuose Rytuose „nukreipia dėmesį“ nuo pastangų užbaigti visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą, kurią ji apibūdino kaip „tikrą ir labai artimą grėsmę“ Europai.
„Negalime leisti, kad Ukraina išnyktų iš darbotvarkės. Maskva galbūt neteko sąjungininko Teherane, tačiau tie patys dronai, kurie smogia Dubajui, smogia ir Kyjivui“, – sakė ji.
„Nerimą kelia tai, kad visos šios (karinės) pajėgos, reikalingos Artimuosiuose Rytuose, reikalingos ir Ukrainoje“, – pažymėjo Kallas.
Komentuodama smarkiai išaugusias naftos kainas, dar labiau pakurstytas JAV ir Izraelio smūgių Iranui, Kallas paragino ES priimti visišką jūrinių paslaugų draudimą Rusijos naftą gabenantiems tanklaiviams. Ši priemonė yra naujo sankcijų paketo dalis, kurį šiuo metu blokuoja Vengrija. Tikimasi, kad draudimas smarkiai sumažins Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus, kurios yra kritiškai svarbios karo mašinai išlaikyti.
Vengrija taip pat vetavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, įstrigusią dėl ginčo, susijusio su „Družba“ naftotiekiu, kurį Briuselis spaudžia suremontuoti.
„Sugedęs naftotiekis neturėtų laikyti Ukrainos gynybos įkaitu“, – pabrėžė Kallas.
