Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį panaikino 2021 m. Europos Parlamento sprendimą atimti imunitetą Katalonijos separatistams europarlamentarams, nusprendęs, kad procedūra, kuria šis sprendimas buvo priimtas, nebuvo nešališka.
Po Ispanijos valdžios neteisėtu pripažinto 2017 m. Katalonijos nepriklausomybės referendumo buvęs regiono prezidentas Carlesas Puigdemontas ir separatistų politikai Toni Comínas bei Clara Ponsatí pabėgo į Belgiją. Ispanijos institucijos visiems trims pateikė kaltinimus dėl maišto (insurgencijos) ir valstybės lėšų pasisavinimo bei išdavė jų arešto orderius, tačiau Belgijos teisėjai atsisakė juos išduoti Madridui.
Jų galimybės išvengti sulaikymo Ispanijoje dar labiau sustiprėjo 2019 m., kai visi trys buvo išrinkti į Europos Parlamentą ir įgijo teisę į parlamentinį imunitetą. Madridas mėgino užkirsti kelią jų, kaip europarlamentarų, pripažinimui, teigdamas, kad jų mandatai gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei jie grįš į Ispaniją ir prisieks ištikimybę konstitucijai. Vis dėlto 2020 m. tuometinis Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli galų gale juos pripažino Europos Parlamento nariais.
Vėliau Ispanija oficialiai paprašė Europos Parlamento panaikinti šių trijų politikų imunitetą, ir 2021 m. dauguma europarlamentarų tam pritarė. Nors Puigdemontas, Comínas ir Ponsatí šį sprendimą apskundė, 2023 m. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas jų skundą atmetė, taip susilpnindamas jų galimybes toliau blokuoti Madrido ekstradicijos prašymus.
Tačiau ketvirtadienį priimtu sprendimu ESTT panaikino Parlamento 2021 m. nutarimą, konstatuodamas, kad institucija neužtikrino procedūros nešališkumo svarstant prašymą panaikinti parlamentarų imunitetą.
Aukščiausiojo teismo abejonės dėl procedūros neutralumo daugiausia buvo susijusios su Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, kuri dalyvavo inicijuojant baudžiamąją bylą, tapusią Madrido ekstradicijos prašymų pagrindu.
Teismas nustatė, kad Europos Parlamentas pažeidė nešališkumo principus, leisdamas buvusiam Bulgarijos europarlamentarui Angelui Dzhambazki tapti pranešėju Teisės reikalų komitete, nagrinėjusio Ispanijos prašymą atimti imunitetą. Tuo metu Dzhambazki priklausė Europos konservatorių ir reformistų frakcijai, į kurią įėjo ir „Vox“ partija. ES teisė numato, kad tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo negali vesti parlamentarai, susiję su kaltinimus pateikusia puse.
Kaip papildomą Dzhambazki šališkumo įrodymą teismas nurodė jo dalyvavimą 2019 m. renginyje „Katalonija yra Ispanija“, kuriame „Vox“ generalinis sekretorius pareiškė: „Tegyvuoja Ispanija, tegyvuoja Europa ir uždarykite Puigdemontą!“
Be Parlamento sprendimo panaikinimo, teismas nurodė, kad Europos Parlamentas privalo padengti Puigdemonto, Comíno ir Ponsatí bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos procese Bendrajame Teisme, tiek vėlesniame jų apeliaciniame procese Teisingumo Teisme. Šis sprendimas laikomas ryškiu Parlamento kritikavimu dėl jo vaidmens ir elgesio vadinamojoje Katalonijos separatistų byloje. Europos Parlamentas atsisakė komentuoti.
Iš trijų bylą lėmusių politikų tik Toni Comínas tebėra Europos Parlamento narys. Clara Ponsatí 2023 m. sugrįžo į Ispaniją, kur buvo trumpam sulaikyta, bet netrukus paleista.
Carlesas Puigdemontas ir toliau gyvena Belgijoje, laukdamas, kol bus įgyvendintas 2024 m. Ispanijos parlamento priimtas kontroversiškas amnestijos įstatymas. Šio įstatymo taikymas šiuo metu yra teismų sustabdytas: konkrečiai Puigdemontui neleidžiama pasinaudoti amnestija dėl jo atžvilgiu tebevykdomo tyrimo dėl įtariamo valstybės lėšų pasisavinimo.
Praėjusią savaitę Ispanijos Konstitucinis Teismas atmetė prašymą sustabdyti galiojantį Puigdemonto arešto orderį. Tas pats teismas dar šiais metais turėtų priimti sprendimą, ar buvęs Katalonijos lyderis gali būti įtrauktas į asmenų, kuriems bus taikoma amnestija, sąrašą.