Irano atakos lėmė Kataro suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamybos sustabdymą ir didelius laivybos sutrikimus per Hormūzo sąsiaurį.

Nors Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginio dujų trūkumo nėra, Nyderlandų TTF etalonas – pagrindinis gamtinių dujų kainodaros orientyras Europoje, kuriuo prekiautojai, komunalinių paslaugų bendrovės ir vyriausybės remiasi sudarydami sutartis – pastarosiomis dienomis smarkiai šoktelėjo, atspindėdamas rinkos nerimą dėl griežtėjančios pasaulinės SGD pasiūlos.

Kataro energetikos ministras Saadas al-Kaabi laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad karas Artimuosiuose Rytuose galėtų „parklupdyti pasaulio ekonomikas“ – smogtų augimui ir didintų sąskaitas už energiją dėl galimų tiekimo trūkumų.

Jis taip pat pabrėžė, kad net jei konfliktas baigtųsi nedelsiant, Katarui prireiktų „nuo savaičių iki mėnesių“, kad normalizuotų tiekimą po Ras Lafano SGD eksporto komplekso uždarymo. Šis kompleksas, kaip nurodoma, šią savaitę nukentėjo nuo Irano dronų atakų.

Europos Sąjunga į rizikingą laikotarpį įžengia su maždaug 30% siekiančiu dujų saugyklų užpildymo lygiu, rodo organizacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenys. Tai – itin svarbus metas, kai atsargos turi būti papildytos prieš kitą žiemą.

Susiklosčiusi padėtis sugrąžina skausmingus 2022 m. energijos šoko prisiminimus, kai kainas ir tiekimą sukrėtė Rusijos invazija į Ukrainą. Vis dėlto dabar situacija kitokia – ES yra gerokai labiau diversifikavusi tiekimą ir sumažinusi priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų.

Europos Komisija trečiadienį sušaukė skubias koordinavimo grupes ir nurodė, kad kol kas tiekimą stabilų padeda išlaikyti JAV SGD, kurios dabar sudaro didžiąją importo dalį, bei Norvegijos vamzdynais tiekiamos dujos.

ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas taip pat akcentavo didesnių tiekimo apimčių iš Azerbaidžano svarbą per Pietinį dujų koridorių.

Vis dėlto kai kurios ES valstybės yra ypač pažeidžiamos dėl sutrikimų: vienos yra didelės SGD importuotojos, kitos labiau priklausomos nuo Kataro tiekimo arba turi neįprastai mažas atsargas.

ES šalys, kurios rizikuoja prarasti daugiausiai

Remiantis Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, 2025 m. ES importavo daugiau kaip 140 mlrd. kubinių metrų SGD.

Didžiausia SGD tiekėja ES buvo JAV – jos sudarė beveik 58% viso SGD importo. Per laikotarpį nuo 2021 iki 2025 m. JAV SGD importas į ES, kaip nurodoma, išaugo tris kartus.

Didžiausios SGD importuotojos ES yra Prancūzija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ir Belgija.

Iš šių penkių didžiausią spaudimą patirtų Italija ir Belgija, nes labiau remiasi Kataro tiekimu.

Analitikos platformos „Kpler“ duomenimis, pernai Kataras sudarė apie 30% Italijos SGD importo ir 8% Belgijos SGD importo.

Tuo metu Prancūzija ir Ispanija, pavyzdžiui, turi geresnę prieigą prie Norvegijos tiekimo ir kitų alternatyvių tiekėjų.

Nors Lenkija nepatenka į penketuką didžiausių ES SGD importuotojų, 2025 m. 17% jos dujų importo, kaip teigiama, atėjo iš Kataro. Tai reiškia panašų priklausomybės iššūkį.

Didžiausia problema atsargų požiūriu gali kilti Belgijai: jos dujų saugyklų užpildymas siekia apie 25,5% – tai mažiau nei ES vidurkis (30%). Dėl to tampa sudėtingiau greitai pakeisti Kataro apimtis.

Italija ir Lenkija taip pat reikšmingai priklausomos nuo Kataro SGD, nors jų atsargų lygis yra santykinai didesnis – atitinkamai 47% ir 50%.

Apskritai šios šalys gali būti labiau veikiamos kainų svyravimų, nes tektų aktyviau konkuruoti dėl alternatyvių krovinių pasaulinėje „spot“ rinkoje.

„Global Energy Monitor“ tyrimų analitikas Bairdas Langenbrunneris perspėjo, kad Kataro Ras Lafano SGD eksporto komplekso uždarymas gali reikšmingai paveikti rinką, nes šiuos kiekius greitai pakeisti yra mažai realių galimybių.

ES šalys, kurios buvo tam pasiruošusios

Visai kitokia padėtis matyti kitose ES valstybėse – dalis jų, sprendžiant iš tiekimo struktūros ir atsargų, yra gerokai geriau apsaugotos nuo dabartinių sukrėtimų.

Ypač teigiamai išsiskiria Portugalija: nuo 2020 m. ji nebesigabeno dujų iš Artimųjų Rytų. Paskutinis nedidelis Kataro krovinys tuomet tesudarė 129 tūkst. kubinių metrų.

Pasak Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinio direktorato, pagrindiniai šalies tiekėjai 2025 m. buvo Nigerija ir JAV – maršrutai, esantys toli nuo Hormūzo sąsiaurio.

Portugalija taip pat palaiko išskirtinai aukštą atsargų lygį – daugiau kaip 76%. Ekspertai teigia, kad prireikus šalis galėtų palyginti nesunkiai padidinti JAV SGD tiekimą.

Ispanija taip pat laimi dėl labiau diversifikuotų šaltinių, o atsargos siekia apie 56%, todėl jos padėtis vertinama kaip gana komfortiška.

Toks skirtumas tarp valstybių parodo, kad nuo 2022 m. įgyvendintos nacionalinės energetikos strategijos dabar duoda labai skirtingus pažeidžiamumo rezultatus.

Trumpalaikiai sprendimai ilgalaikės priklausomybės neišgydys

Europos Komisija signalizuoja, kad situacijai blogėjant ji yra pasirengusi aktyvuoti solidarumo priemones.

Tarp svarstomų variantų minimi koordinuoti paklausos mažinimo tikslai, paspartintos bendros SGD pirkimo programos, laikinos kainų apsaugos priemonės ir finansinės paramos mechanizmai labiausiai paveiktoms valstybėms narėms.

Europos Komisija pabrėžė, kad ir toliau kasdien glaudžiai stebės padėtį kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis, o prireikus yra pasirengusi paspartinti valstybės pagalbos leidimų derinimą arba padėti organizuoti tarpvalstybinį saugyklų pajėgumų dalijimąsi.

Vienoje iš diskusijų į atsinaujinančiųjų išteklių plėtrą ragino Vienoje įsikūrusios energetinio lankstumo programinės įrangos įmonės „Podero“ vadovas Chrisas Bernkopfas. Įmonė dirba su didelėmis Europos komunalinių paslaugų bendrovėmis, įskaitant „E.ON“ ir „TotalEnergies“.

„Tikroji problema buvo ne kainodaros sistema – ir nėra ji; problema yra po ja slypinti priklausomybė nuo dujų“, – sakė Chrisas Bernkopfas.

„Sprendimai ne tokie dramatiški, bet tvaresni: statyti daugiau atsinaujinančios energijos pajėgumų, paremtų kaupimo sprendimais, sumaniai valdyti paklausą ir pasitelkti skaitmeninius įrankius namų ūkių įrenginiams, pavyzdžiui, šilumos siurbliams ir elektromobiliams, koordinuoti, kad būtų mažinama tinklo apkrova“, – teigė Chrisas Bernkopfas.

Jo vertinimu, nors trumpalaikės priemonės, tokios kaip kainų „įšaldymas“, gali apsaugoti namų ūkius krizės metu, jos neišsprendžia struktūrinių problemų.

Tikras energetinis saugumas ir mažesnės kainos, anot jo, įmanomi tik plečiant atsinaujinančiuosius išteklius, didinant tinklų lankstumą ir mažinant bendrą priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

Artimiausios savaitės taps išbandymu tiek nacionaliniam pasirengimui, tiek ES solidarumo mechanizmų veiksmingumui – tuo metu, kai geopolitinė rizika energijos tiekimui vėl tapo akivaizdi.