Europos lyderiai penktadienį sukritikavo Donaldo Trumpo administracijos sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškai naftai. Šis žingsnis aiškinamas siekiu sumažinti sparčiai kylančias energijos kainas, kurios augo JAV ir Izraeliui smogus Iranui, o regionui patiriant atsakomųjų veiksmų riziką.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė sprendimą leisti pristatyti ir parduoti jūroje įstrigusią rusišką naftą. Jų teigimu, tai gali padėti Kremliui papildyti išteklius, naudojamus tęsiant plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Manome, kad tai neteisinga“, – kalbėdamas kartu su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre sakė F. Merzas. Pasak jo, šiuo metu problema susijusi su kaina, o ne su pasiūlos trūkumu, todėl Vokietijos kancleris teigė norintis suprasti, kokie papildomi motyvai paskatino JAV priimti tokį sprendimą.
F. Merzas pažymėjo, kad žinia apie JAV sprendimą penktadienio rytą jį nustebino. Jis taip pat teigė tikėjęsis, kad Vašingtonas tokių žingsnių nesiims, ypač po to, kai per trečiadienį vykusį bendrą „G7“ narių vaizdo skambutį kitos valstybės esą ragino prezidentą Donaldą Trumpą nemažinti spaudimo Maskvai.
„Norime užtikrinti, kad Rusija nepasinaudotų karu Irane tam, kad susilpnintų Ukrainą“, – sakė F. Merzas. Jis pridūrė, kad Europa neleis Maskvai mėginti „išbandyti NATO“ rytiniame Aljanso flange, taip pat ir šiaurėje.
Taip pat skaitykite:
Kancleris pabrėžė, kad Vokietija kartu su „G7“ partneriais ir Izraeliu siekia karo pabaigos. Kartu jis pakartojo savo nuogąstavimus, jog JAV ir Izraeliui gali trūkti aiškios strategijos, kaip konfliktą užbaigti.
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui bei Teherano atsakomieji veiksmai prieš JAV sąjungininkus Persijos įlankoje sutrikdė judėjimą Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“. Dėl to energijos kainos išaugo.
Kalbėdamas apie kainų šuolį, F. Merzas atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis dienomis buvo panaudotos tarptautinės naftos atsargos, įskaitant ir Vokietijos, ir tai, pasak jo, „tam tikra apimtimi padės sušvelninti energijos kainas“.
Ukrainoje JAV sprendimas buvo sutiktas ypač kritiškai. Paryžiuje penktadienį kalbėjęs V. Zelenskis jį pavadino „ne itin logišku“.
„Sankcijų švelninimas reiškia, kad Rusija gaus daugiau pinigų, o tai reikš ir daugiau dronų atakų“, – sakė V. Zelenskis. Jis taip pat teigė, kad Rusija gaus lėšų savo karo mašinai, o Rusijoje gaminami dronai, jo vertinimu, prisideda prie Artimųjų Rytų destabilizavimo.
Taip pat skaitykite:
E. Macronas pritarė šiai kritikai ir pabrėžė, kad kylanti energijos kainų įtampa „nereiškia, jog turėtume peržiūrėti savo sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu“.
„Tai yra „G7“ pozicija, ir akivaizdu, kad tai ir mūsų pozicija“, – sakė Prancūzijos vadovas.
V. Zelenskis pridūrė, kad destabilizacija Rusijai suteikia papildomų išteklių, todėl Ukraina, jo teigimu, turi gauti tai, kas buvo pažadėta.
Tekste taip pat primenama, kad dar praėjusią savaitę F. Merzas JAV prezidentui sakė esąs visiškai suderintas dėl režimo Teherane nuvertimo, tačiau dabar jo tonas karo klausimu akivaizdžiai griežtėja. Vokietijos kancleris išreiškė susirūpinimą, jog nėra „bendro plano, kaip šį karą greitai ir įtikinamai užbaigti“.
Vidaus politikoje F. Merzui didėja spaudimas – rinkimų rezultatai ir apklausos kelia įtampą ideologiškai susiskaldžiusioje jo vyriausybėje.
„Ko Europai šiandien reikia, tai lyderystės, o ne vasalų, kurie reiškia pagarbą Trumpui“, – sakė Ispanijos ministrės pirmininkės pavaduotoja Yolanda Díaz.
