Ukraina gaus lėšų iš ES valstybių, kad galėtų finansuoti savo gynybą, net jei Vengrija ir Slovakija toliau blokuos žadėtą 90 mlrd. eurų paskolą, teigė du ES diplomatai naujienų portalui „POLITICO“.

Kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame ES vadovų susitikime tikimasi įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbáną ir Slovakijos premjerą Robertą Fico laikytis įsipareigojimo pritarti paskolai. Ji turėtų padengti maždaug du trečdalius lėšų, kurių Ukrainai reikia kovai su Rusijos invazija iki 2027 m. pabaigos.

Vis dėlto, jeigu abu lyderiai savo pozicijos nepakeistų, Baltijos ir Šiaurės šalys, diplomatų teigimu, yra parengusios planą, kuris leistų Ukrainai gauti pakankamai pinigų ir išlikti finansiškai pajėgiai bent iki šių metų pirmosios pusės pabaigos. Diplomatai sutiko kalbėti anonimiškai dėl jautrių derybų.

Kaip nurodė dar vienas su derybomis susipažinęs asmuo, svarstoma bendra suma siekia apie 30 mlrd. eurų. Kadangi tai būtų dvišalės paskolos, ES lygmens pritarimo joms nereikėtų.

Atskirai Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinen antradienį kolegoms pranešė, kad jo šalies vyriausybė numatė galimybę iki 2029 m. kasmet skirti Kyjivui po 3,5 mlrd. eurų dvišalės paramos, teigė dar du diplomatai, kalbėję su „POLITICO“.

Budapeštas, kaip ir bet kuri kita ES sostinė, gali blokuoti 90 mlrd. eurų paskolą, nors gruodį jai iš esmės jau buvo pritarta. Taip yra todėl, kad vienam iš teisės aktų, reikalingų lėšoms išmokėti, būtinas visų valstybių narių pritarimas.

„Tai ne pirmas kartas, kai susiduriame su panašiais sunkumais dėl Vengrijos“, – sakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis, atsakydamas į „POLITICO“ klausimą antradienį. „Mes šią paskolą suteiksime vienaip ar kitaip“, – pabrėžė jis.

Galimybė Ukrainą finansuoti atskirų šalių lėšomis buvo aptariama dar prieš gruodžio viršūnių susitikimą, kai visų valstybių narių lyderiai sutarė judėti į priekį su viena bendra ES paskola. Tuomet individualių paskolų scenarijus atrodė politiškai nepatrauklus, nes silpnintų ES solidarumo žinią Ukrainai ir atvertų gilesnius nesutarimus Bendrijoje.

Tačiau jei V. Orbánas ir toliau priešinsis, tai, anot šaltinių, gali tapti vieninteliu realiu keliu į priekį.

Ukrainai lėšų turėtų pakakti iki gegužės

Ukrainos finansiniai poreikiai sumažėjo po to, kai praėjusio mėnesio pabaigoje Tarptautinis valiutos fondas patvirtino 8,1 mlrd. JAV dolerių paskolą ir nedelsdamas išmokėjo 1,5 mlrd. JAV dolerių. Keturi su Ukrainos finansais susipažinę asmenys „POLITICO“ teigė, kad šaliai lėšų turėtų pakakti iki ankstyvos gegužės.

Ankstesni ES vertinimai rodė, kad Kyjivui pinigai galėjo baigtis kovo pabaigoje. Tai būtų reikšmingai pabloginę Ukrainos padėtį prieš Rusijos pajėgas ir vykstant JAV vadovaujamoms taikos deryboms, todėl 90 mlrd. eurų ES finansinė parama buvo vertinama kaip itin skubi.

Paskola atrodė beveik užtikrinta iki sausio pabaigos, kai Rusijos dronų ataka apgadino naftotiekį „Družba“, kuriuo per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją transportuojama rusiška nafta. Budapeštui ir Bratislavai taikoma išimtis dėl ES sankcijų rusiškai naftai.

V. Orbánas apkaltino Ukrainą esą sąmoningai vilkinant naftotiekio remontą politiniais sumetimais ir atsitraukė nuo gruodžio viršūnių susitikime duoto pažado pritarti Ukrainos paskolai. Be to, Vengrijos lyderis blokavo ir 20-ąjį ES sankcijų paketą Rusijai, kuriam priimti reikia vieningo visų 27 valstybių narių pritarimo.

V. Orbánas, kurio šalyje balandžio 12 d. vyks svarbūs nacionaliniai rinkimai, vykdo antiukrainietišką kampaniją. Jo partija „Fidesz“ apklausose ryškiai atsilieka nuo opozicinės „Tisza“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atmetęs kaltinimus, kad Kyjivas remonto darbus vilkina dėl politikos, praėjusią savaitę žurnalistams sakė, jog, nors to daryti nenorėtų, naftos tranzitą per „Družba“ būtų galima atkurti „per mėnesį ar pusantro“. Tai sutaptų su laikotarpiu iškart po Vengrijos rinkimų.

Praėjusį mėnesį V. Zelenskis žurnalistams, tarp jų ir „POLITICO“, aiškino, kad Ukraina nesiima remonto, nes Rusija ne kartą taikėsi į infrastruktūrą, įskaitant atvejus, kai remonto vietoje dirbo techninės priežiūros darbuotojai.

Laukiama Vengrijos rinkimų

Kyjive ir Briuselyje vyrauja skaičiavimas, kad V. Orbánui pralaimėjus rinkimus, opozicijos lyderis Péteris Magyaras galėtų būti labiau linkęs pritarti paskolai Ukrainai, ypač jei būtų sutvarkytas „Družba“ naftotiekis arba Vengrija iš ES gautų kitokią paskatą, teigė trys diplomatai.

Nors P. Magyaras kampanijos metu kritiškai pasisakė apie Ukrainą ir, kaip ir V. Orbánas, atmetė karių ar ginklų siuntimo idėją, jis taip pat yra pripažinęs Rusiją karo agresore. Diplomatų teigimu, jis galėtų būti suinteresuotas siekiu atšildyti Vengrijai įšaldytas ES lėšas.

Dar viena galima „morka“ – Vengrija pateikė paraišką dėl 16 mlrd. eurų paskolų iš ES programos „SAFE“, kuri numato pigesnį finansavimą šalims, perkančioms ginkluotę bendrais pirkimais. Europos Komisija šios paraiškos dar nėra patvirtinusi.

Jeigu V. Orbánas, nepaisydamas apklausų, rinkimus laimėtų, ES tikisi, kad vėliau jis galėtų pasitraukti iš kelio, nes nebeturėtų poreikio kurstyti antiukrainietiškų nuotaikų rinkėjams mobilizuoti, teigė trys diplomatai.

Briuselyje Slovakijos premjeras R. Fico, kuris kartu su V. Orbánu blokuoja paskolą, vertinamas kaip mažesnė kliūtis, teigė du kiti ES pareigūnai. Vis dėlto R. Fico sekmadienį viešai pareiškė, kad blokuos paskolą, jei nebus atkurti naftos srautai „Družba“ naftotiekiu, net jeigu V. Orbánas rinkimus ir pralaimėtų.

Antradienį Paryžiuje, Branduolinės energetikos aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, R. Fico susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir, panašu, sušvelnino toną. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad abu aptarė „būtinybę atkurti rusiškos naftos tranzitą per Ukrainos teritoriją į Slovakiją“.

„Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu mūsų požiūris sutampa su Europos Komisijos“, – teigė R. Fico.

Vienas ES pareigūnas, kalbėdamas apie pastangas įtikinti R. Fico, sakė, kad „judama teisinga kryptimi“.