Europos saugumo situacija pastaraisiais metais tapo itin trapi. Pastangos pasiekti ugnies nutraukimą Ukrainoje ne tik nepašalina karo grėsmės, bet, analitikų teigimu, gali atverti kelią naujiems konfliktams.
Naujausia Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita rodo, kad Europa turi vis mažiau laiko sustiprinti savo gynybą ir atsisakyti iliuzijos, jog Jungtinės Valstijos automatiškai užtikrins jos saugumą.
Dalis Vakarų žvalgybos tarnybų vertina, kad Rusijai po galimo ugnies nutraukimo Ukrainoje prireiktų maždaug dvejų metų atkurti pajėgumus „regioniniam karui“ Baltijos jūros regione. „Lokalų“ karą prieš vieną kaimyninę valstybę Maskva, remiantis šiais vertinimais, galėtų pradėti vos per šešis mėnesius.
Apie tai kalbama naujausioje Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad Rusija toliau stiprina savo hibridinio karo veiksmus Europoje. 2025 m. rudenį apie 20 Rusijos bepiločių orlaivių įskrido į Lenkijos oro erdvę, o trys naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo 12 minučių. Šie incidentai paskatino Varšuvą ir Taliną pasinaudoti 4-uoju Šiaurės Atlanto sutarties straipsniu ir kreiptis konsultacijų į NATO.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė: Europos žemyno gynyba ir parama Ukrainai pirmiausia yra pačios Europos atsakomybė. Laikai, kai Europa galėjo be išlygų pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis kaip pagrindine ir nedvejojančia saugumo garante, baigiasi.
Miuncheno saugumo konferencijos apklausos duomenys, surinkti 2025 m. lapkritį, atskleidžia, kad Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos gyventojai Trumpo politikos nei savo šalies, nei pasaulio atžvilgiu nelaiko tinkama.
Didžiausias nepasitenkinimas fiksuojamas Vokietijoje: net 72 % apklaustųjų mano, kad Jungtinių Valstijų politika jų šalies atžvilgiu nėra tinkama. Panašiai aukštas ir bendras JAV politikos neigiamas vertinimas pasaulio mastu – 69 % vokiečių Trumpo kursą vertina nepalankiai.
Vertinant galimybes spręsti globalias problemas be JAV įsitraukimo, europiečių nuomonės išsiskiria. 40 % prancūzų ir 42 % vokiečių mano, kad be Amerikos dalyvavimo neįmanoma pasiekti taikos Ukrainoje. Tuo metu tokią pačią nuomonę palaiko tik 36 % britų ir 33 % italų.
Kalbant apie Trumpo administracijos vaidmenį siekiant nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitoje pažymima, kad 2025 m. lapkritį JAV palaikytas 28 punktų „taikos“ planas daugeliui Europos sostinių tapo nemalonia staigmena – dokumentas labiau atitiko Rusijos, o ne Ukrainos ar Europos interesus.
„Siekdamas užbaigti karą, Trumpas darė didelį spaudimą Ukrainai, ragindamas perduoti dalį savo teritorijų Rusijai. Pats Trumpas ir jo komanda dažnai demonstruoja nerimą keliančią simpatiją Vladimirui Putinui.
Kol prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Baltuosiuose rūmuose (2025 m. vasario 28 d.) teko dalyvauti įtemptame ir aštrių replikų kupiname susitikime, Putinui buvo patiestas raudonas kilimas Aliaskoje. Daugeliui Europoje ima atrodyti, kad jų senasis kapitonas (JAV) prisijungė prie jų pagrindinio priešininko (Rusijos) komandos“, – pabrėžiama Miuncheno konferencijos dokumente.
Miuncheno saugumo konferencijos ekspertai daro niūrų apibendrinimą: jeigu Europa neparodys lyderystės ir nesugebės konsoliduoti savo gynybos pramonės taip, kad pajėgtų apsiginti ir padėti Ukrainai, tolesnis delsimas paliks žemyną pilkojoje zonoje tarp konkuruojančių įtakos sferų – visų pirma tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
