ES plėtros komisarė Marta Kos paragino Europos verslą aktyviau įsitraukti į bendradarbiavimą su ES kandidatėmis ir taip pakartoti ankstesnių plėtros etapų ekonominę sėkmę. Vis dėlto naujausi „Švedijos įmonių konfederacijos“ duomenys rodo, kad nemaža dalis bendrovių vis dar dvejoja.

Kalbėdama „Švedijos įmonių konfederacijos“ renginyje Briuselyje, komisarė priminė, kad ankstesnės ES plėtros bangos davė apčiuopiamos naudos ir prekybai, ir investicijoms.

„Plėtra padidino eksportą, sustiprino tiekimo grandines ir augino BVP“, – sakė komisarė Marta Kos.

Ji pabrėžė, kad tokie rezultatai neatsirado savaime. Pasak komisarės, lemiamas veiksnys buvo reformos: investuotojai ateina tada, kai yra tikri, jog jų lėšos bus apsaugotos.

„Todėl glaudžiai bendradarbiaujame su šalimis kandidatėmis, kad padėtume joms kurti tvirtas, demokratines institucijas. Siekiame nepriklausomų teismų, mažesnės korupcijos ir laisvos žiniasklaidos. Tai – sveikos ekonomikos pamatai, sudarantys sąlygas žmonėms ir verslui augti“, – teigė komisarė Marta Kos.

Komisarė taip pat akcentavo, kad ES spartina laipsnišką šalių kandidačių integraciją į Bendrąją rinką. Jos teigimu, tai turėtų supaprastinti verslo sąlygas ir atverti naujų galimybių.

Europos Komisija ragina įmones įsitraukti

Baigdama kalbą Marta Kos teigė esanti įsitikinusi, kad investicijos šalyse kandidatėse ir šįkart atsipirks.

„Ukrainoje, Moldovoje ir Vakarų Balkanuose yra labai išsilavinusių bei skaitmeninių įgūdžių turinčių žmonių“, – sakė komisarė Marta Kos.

Ji pridūrė, kad verslas turi galimybę pakartoti „vieną didžiausių Europos ekonominių sėkmės istorijų“, ir paragino įmones nepraleisti šio šanso.

Po komisarės pasisakymo Europos Komisijos Generalinio kaimynystės ir plėtros derybų direktorato (DG NEAR) direktorius Mathieu Bousquet „Euronews“ verslo redaktorei Angela Barnes sakė, kad Komisija nori išgirsti iš Europos įmonių, kurios šiuo metu svarsto investuoti šalyse kandidatėse. Jis taip pat nurodė, kad tam pradėtos kelios programos, skirtos paskatinti didesnį verslo įsitraukimą.

Plėtra kaip ekonominė galimybė

Renginyje, be Europos Komisijos atstovų, dalyvavo ekonomikos analitikai, verslo lyderiai ir šalių kandidačių diplomatai, įskaitant Juodkalnijos bei Serbijos atstovus.

Diskusijose buvo nagrinėjama, kaip kitas ES plėtros etapas galėtų paveikti Europos konkurencingumą, tiekimo grandines ir darbo rinkas, taip pat ką tai reikštų įmonėms, kurios jau veikia šalyse kandidatėse arba svarsto į jas plėstis.

Vienas pagrindinių diskusijos motyvų – mastas. Didesnė ES Bendroji rinka galėtų padidinti prekybos galimybes, sustiprinti tiekimo grandines ir išplėsti kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą Europos įmonėms.

Europai susiduriant su vis intensyvesne konkurencija iš tokių ekonominių galių kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija, platesnė ES rinka galėtų padėti įmonėms pasiekti tokį mastą, kuris būtinas norint išlikti konkurencingoms pasauliniu mastu.

Taip pat buvo pabrėžta, kad plėtra gali sustiprinti ekonominį atsparumą, nes kaimyninės ekonomikos būtų labiau integruotos į ES reguliavimo ir pramonės sistemas.

Tyrimai rodo verslo atsargumą

Diskusijos metu pristatyti trijų naujų ataskaitų rezultatai, vertinantys ES plėtros ekonomines pasekmes.

Tyrimus pristatė Steven Blockmans iš „Europos politikos studijų centro“, Eva Rytter Sunesen iš „Implement Consulting Group“ ir Asees Ahuja iš „Švedijos įmonių konfederacijos“. Jų bendraautoriai analizavo verslo aplinką, makroekonominį poveikį ir ES Bendrosios rinkos ateitį.

Ataskaitose – EU Enlargement: How and Why it Matters to Businesses, Enlarging Europe – Opportunities for the Swedish Economy ir Future EU Enlargement and the Single Market – vertinama, kaip plėtra galėtų paveikti įmones, konkurencingumą ir Europos ekonominę architektūrą.

Analizė rodo, kad šalių kandidačių integravimas į ES gali atverti augimo galimybių didesnių investicijų, prekybos srautų ir reguliacinio suderinimo dėka. Įmonėms, kurios jau veikia šiose rinkose, narystė ES galėtų sumažinti kliūtis ir sukurti labiau nuspėjamą verslo aplinką.

Vis dėlto atkreiptas dėmesys ir į iššūkius: ekonominei konvergencijai tarp dabartinių ES narių ir šalių kandidačių reikės ilgalaikių investicijų bei reformų, o verslui gali tekti prisitaikyti prie reguliacinių pokyčių ir rinkų persitvarkymo.

Asees Ahuja teigimu, „Švedijos įmonių konfederacijos“ tyrimas parodė, kad tik apie 39 proc. apklaustų įmonių mano, jog reformos galėtų padaryti šalis kandidates patrauklesne verslo aplinka. Tai atskleidžia išliekantį Europos bendrovių atsargumą.

Verslo lyderiai aptaria galimybes ir rizikas

Praktinėmis įžvalgomis dalijosi ir įmonių vadovai, dirbantys šalyse kandidatėse. Thomas Møller iš „Alfa Laval“, Tina Sundström Karlberg iš „Sweco“, Anton Svensson iš „EWES Group“ ir Artem Petrenko iš „Sigma Software Group“ pasakojo apie patirtį rinkose, kurios ateityje gali tapti ES dalimi.

Pasak jų, plėtra daugeliui bendrovių galėtų supaprastinti tarpvalstybines operacijas, suvienodinti standartus ir atverti daugiau galimybių infrastruktūros, inžinerijos, gamybos bei skaitmeninių paslaugų sektoriuose.

Kartu pabrėžta, kad įmonėms būtini aiškesni terminai ir didesnis reguliacinis apibrėžtumas stojimo procese, kad jos galėtų tiksliau planuoti investicijų strategijas.

Diskusijoje taip pat išryškėjo tiekimo grandinių, reguliacinio suderinimo ir darbo jėgos mobilumo svarba, taip pat ES finansavimo vaidmuo remiant infrastruktūros ir atstatymo projektus tokiose šalyse kaip Ukraina.

Platesnis ekonominis projektas

Renginio pabaigoje įžvalgomis dalijosi šalių kandidačių diplomatai ir „Švedijos įmonių konfederacijos“ atstovai.

Juodkalnijos ambasadorius Petar Marković ir Serbijos ambasadorius Danijel Apostolović aptarė jų šalyse vykdomas reformas, teisės viršenybės stiprinimą, viešojo administravimo pertvarkas ir reguliacinio suderinimo su ES kryptį.

„Švedijos įmonių konfederacijos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Anna Stellinger pabrėžė, kad ES plėtrą būtina vertinti ir per ekonominę prizmę.

Jos teigimu, ES išsiplėtimas galėtų sustiprinti Europos pramoninį pagrindą, pagilinti Bendrąją rinką ir palaikyti ilgalaikį augimą, glaudžiau integruojant kaimynines ekonomikas į Europos vertės grandines.

Diskusijos dalyviai iš esmės sutiko su bendra renginyje nuolat kartota mintimi: ES plėtra yra ne tik politinė ar saugumo iniciatyva, bet ir strateginė ekonominė galimybė Europos įmonėms, pasirengusioms aktyviai įsitraukti.