Europos valdžios institucijos stiprina saugumą, nes Iranas atvirai grasina atakomis toms šalims, kurios rems JAV karinę operaciją. Analitikai įspėja: pavojus kyla nuo dronų ir raketų iki kibernetinių atakų bei taikinių likvidavimo Europos miestuose.

Londonas. Irano režimas perspėja smogsiantis Europos miestams bet kurioje šalyje, kuri prisijungs prie Donaldo Trumpo vadovaujamos karinės operacijos. Reaguodamos į šiuos grasinimus, daugelis Europos valstybių skubiai stiprina saugumo priemones.

Irano bepiločiai orlaiviai jau yra smogę Kiprui – vienas jų pataikė į Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazę saloje, kiti buvo numušti dar nepasiekę taikinių. Po šių incidentų Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Graikija į Kiprą pasiuntė naikintuvus, karo laivus ir sraigtasparnius, kad sustiprintų šalies apsaugą nuo naujų dronų atakų.

Tačiau kai Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pareiškė esantys pasirengę imtis gynybinių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose, Teheranas pagrasino atsakomosiomis atakomis prieš šias šalis pačioje Europoje.

„Tai būtų karo veiksmas. Bet koks toks veiksmas prieš Iraną būtų laikomas agresorių bendrininkavimu. Tai būtų karo veiksmas prieš Iraną“, – Irano valstybinei žiniasklaidai sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei.

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas, dabar NATO vadovas Markas Rutte antradienį perspėjo, kad Irano keliama grėsmė siekia giliai į Europos teritoriją.

„Turime įvykius vertinti blaiviai“, – sakė Rutte. – „Iranas yra arti branduolinio pajėgumo ir balistinių raketų pajėgumo, kuris kelia grėsmę ne tik Artimųjų Rytų regionui ir egzistencinę grėsmę Izraeliui, bet ir milžinišką grėsmę mums, Europoje.“ Pasak jo, Iranas yra „chaoso eksportuotojas“, jau dešimtmečius atsakingas už teroristinius planus ir pasikėsinimus į Europoje gyvenančius žmones.

Šiame straipsnyje aptariama, kokiomis priemonėmis Iranas gali smogti ir kuriose Europos vietose rizika yra didžiausia.

Raketos, galinčios pasiekti Atėnus ir net Berlyną

Pranešama, kad Iranas kuria tarpžemyninę balistinę raketą, kurios nuotolis gali siekti iki 10 000 kilometrų. Tai teoriškai leistų pasiekti Europos ir net dalį JAV teritorijos, aiškina Londono Karališkojo jungtinių pajėgų instituto (RUSI) analitikas Antonijus Giustozzi. Vis dėlto neaišku, ar, esant nuolatiniam spaudimui ir smūgiams, Teheranui pavyktų pagaminti ir realiai panaudoti tokią eksperimentinę raketą.

„Realiai žiūrint, kuo iš toliau šaudai, tuo raketos tampa mažiau tikslios“, – sako Giustozzi. – „Tarkime, jie turėtų keturias ar penkias ilgojo nuotolio raketas. Jiems galėtų būti naudinga nutaikyti jas į kurią nors Europos vietą vien tam, kad sukeltų sujudimą ir išgąsdintų visuomenę, sulaikydami ją nuo įsitraukimo.“

Yra žinoma, kad Irano balistinių raketų arsenale jau dabar yra kelių tipų vidutinio nuotolio sistemų, kurių veikimo nuotolis siekia maždaug 2 000 kilometrų. Kietuoju kuru varomos „Sejjil“ ir „Khorramshahr“ raketos laikomos turinčiomis būtent tokį nuotolį. Tai reiškia, kad iš Irano teritorijos jos teoriškai galėtų pasiekti pietryčių Europą – įskaitant Graikiją, Bulgariją ir Rumuniją, priklausomai nuo paleidimo vietos.

Rumunijoje, Deveselu bazėje, veikia JAV priešraketinės gynybos sistema, sukurta galimiems Irano raketų smūgiams atremti. Šią savaitę vietos gynybos ministras pranešė, kad bazėje sustiprintos karinės saugumo priemonės.

Teheranas jau ilgą laiką deklaruoja 2 000 kilometrų nuotolio ribą kaip savanoriškai nusistatytą balistinių raketų programos „lubas“. Ši riba turėtų laikyti didžiąją Europos dalį už Irano raketinio pajėgumo zonos, bet kartu leisti išsaugoti poveikį regione.

Kijeve įsikūrusi gynybos analizės grupė „Defence Express“ vertina, kad „Khorramshahr“ raketa teoriškai galėtų pasiekti taikinius už 3 000 kilometrų, jei būtų aprūpinta lengvesne kovine galvute. Tokiu atveju jos veikimo zonoje atsidurtų ir Berlynas bei Roma. Vis dėlto tikėtina, kad tokių ilgojo nuotolio raketų kiekis Irano arsenale yra labai ribotas.

„Shahed“ dronai ir sprogmenimis užpildyti žaislai

Iranas intensyviai investuoja į bepiločių orlaivių kūrimą ir gamybą – analitikų teigimu, tai gali būti lankščiausias Teherano ginklas. „Shahed“ tipo dronai nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios plačiai naudojami Rusijos pajėgų. Šių vienkartinio panaudojimo smogiamųjų dronų deklaruojamas nuotolis – iki 2 500 kilometrų.

Norėdami pasiekti Europos taikinius, tokie dronai turėtų žemai skristi per Turkijos ar Jordanijos oro erdvę, tačiau Kipras jau įsitikino esąs pasiekiamas be didesnių kliūčių. Analitikų manymu, dronas, smogęs Jungtinės Karalystės RAF Akrotirio bazei Kipre, veikiausiai buvo „Shahed“ tipo ir galėjo būti paleistas iš Libano teritorijos Irano remiamų „Hezbollah“ kovotojų.

Giustozzi pabrėžia, kad net civilinėje rinkoje laisvai prieinami dronai – net žaisliniai – galėtų būti panaudoti chaoso kūrimui Europoje. Iranas, pasak jo, turi plačiai išsidėsčiusį „miegančiųjų“ agentų tinklą daugelyje Europos šalių. Šie agentai dažnai naudojasi nusikalstamomis grupuotėmis, kad įvykdytų užsakytus smurtinius veiksmus.

Tokioms struktūroms būtų nesunku organizuoti koordinuotą akciją – paleisti dronus virš civilių oro uostų ir priversti laikinai sustabdyti skrydžius, taip sutrikdant oro eismą visoje Europoje. Tai būtų pigu ir techniškai lengvai įgyvendinama. Ambicingesni scenarijai apimtų karinius ar strateginius objektus, atakuojamus sprogmenimis prikrautais dronais.

Vis dėlto tokios atakos rizika šiuo metu vertinama kaip ribota: Iranui, tikėtina, nebūtų paprasta į Europos šalis slapta įvežti pakankamą kiekį sprogmenų gamybai reikalingų komponentų, nes tai nebuvo pagrindinis jo veikimo būdas regione pastaraisiais metais.

Smogiamieji būriai ir teroristai

Pastaruoju metu Teheranas daugiausia koncentruojasi į kritikų bauginimą ir persekiojimą, ypač didžiulėje Irano diasporoje, išsibarsčiusioje po įvairias Europos šalis. Analitikų teigimu, tai yra sąmoninga strategija, skirta nutildyti režimo oponentus.

Vakarų žvalgybos institucijų suvestinėse pabrėžiama, kad Iranas turi ilgą pasikėsinimų ir teroro planų Europoje sąrašą. Valstybinį terorizmą vykdo tiek tiesiogiai Irano pajėgos, tiek per organizuotas nusikalstamas grupuotes – jos naudojamos siekiant išlaikyti „tikėtino neigimo“ galimybę ir apsunkinti Teherano atsakomybės įrodymą.

Per pastarąjį dešimtmetį Europoje įvyko ne vienas skandalingas atvejis. Irano diplomatas Assadollah Assadi buvo suimtas už tai, kad perdavė sprogmenų porai, turėjusiai susprogdinti didelį Irano nacionalinio pasipriešinimo tarybos (NCRI) mitingą. Jam teismas skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Po masinių kibernetinių atakų prieš valstybės infrastruktūrą Albanija 2022 metais visiškai nutraukė diplomatinius santykius su Iranu. Dar ketveriais metais anksčiau ši šalis išsiuntė Irano ambasadorių ir kelis diplomatus, kai paaiškėjo, kad buvo rengiamas sunkvežimio bombos išpuolis prieš Irano opozicionierių stovyklą. Nyderlandų vyriausybė apkaltino Iraną prisidėjus prie dviejų disidentų nužudymų 2015 ir 2017 metais.

Įtariamų Irano remiamų pasikėsinimų ir kitų atakų pėdsakai taip pat fiksuoti Belgijoje, Kipre, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kituose Europos kraštuose.

Kibernetinės atakos

Iranas kelia grėsmę Europai ne tik fizinėmis priemonėmis – jis jau seniai laikomas viena iš pagrindinių kibernetinio karo veikėjų pasaulyje.

Ekspertai ir pareigūnai perspėja, kad po JAV ir Izraelio karinių veiksmų Teheranas gali inicijuoti naują kibernetinių operacijų bangą prieš Europą – tiek tiesiogiai taikydamasis į vyriausybes, tiek smogdamas kritinės infrastruktūros operatoriams.

„Dabar turime itin atidžiai stebėti situaciją, kai kalbame apie kibernetinį saugumą ir ypač apie mūsų kritinę infrastruktūrą“, – sakė Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen. – „Puikiai žinome, kad internetinė dimensija yra labai svarbi – tai ir verbavimo kanalas, ir pagrindinis propagandos sklaidos laukas.“

Iranas paprastai minimas tarp keturių pagrindinių Vakarų kibernetinių priešininkų – kartu su Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja. Vis dėlto kol kas yra mažai įrodymų, kad Teheranas aktyviai atakuoja Europą.

Pasak vieno aukšto rango Europos kibernetinio saugumo pareigūno, nuo JAV bombardavimo pradžios Irano kibernetinė veikla iš esmės apmirė. Tačiau pramonės ekspertai pabrėžia, kad tai gali būti laikina pauzė. Jei ir kai Europos šalys atviriau pareikš paramą JAV ir Izraelio veiksmams, jos greičiausiai atsidurs kibernetinių smūgių taikiklyje.

„Europa tikrai turi būti pasirengusi tam, kad tai, kas vyko Persijos įlankoje, gali ir turėtų pasikartoti Europoje“, – teigia Izraelio kibernetinio saugumo bendrovės „Check Point“ vadovo pavaduotojas Gilas Messingas.

Pasak jo, jau dabar fiksuojami kibernetiniai išpuoliai Kipre – vienintelėje ES šalyje, kurią Iranas kol kas yra atakavęs fiziškai. Duomenų apie atakas kitose Europos valstybėse kol kas nėra, tačiau, Messingo nuomone, tai tik laiko klausimas.

Ekspertai pažymi, kad net jei pastaraisiais metais kai kurie sugebėjimai kiek sumenko, Irano kibernetiniai pajėgumai išlieka reikšmingi. Saugumo ir žvalgybos struktūrų kibernetiniai padaliniai vienija šimtus specialistų ir disponuoja dešimtimis milijonų dolerių biudžetais.

„Jei režimas išsilaikys, jie sugrįš“, – reziumuoja tas pats Europos pareigūnas.