Finansinė laisvė yra skambus terminas, tačiau kiekvienam jis reiškia vis ką kita. Vienam tai galimybė nedirbti samdomo darbo, kitam – ramybė žinant, kad sąskaitoje visuomet yra saugumo pagalvė. Lietuvoje ši tema tampa vis aktualesnė, nes žmonės nori daugiau nei vien stabilumo.

Kalbėdami apie finansinę laisvę, dažnai galvojame apie dideles pajamas. Tačiau realybėje svarbiau santykis tarp uždarbio, išlaidų ir gyvenimo būdo. Tas pats atlyginimas vienam gali suteikti laisvę, o kitam tik nuolatinį stresą.

Todėl klausimas „kiek reikia uždirbti?“ neturi vieno universalaus atsakymo. Jis priklauso nuo miesto, šeimos sudėties, būsto paskolos, įpročių ir net požiūrio į riziką. Vis dėlto galima įvardyti tam tikras gaires.

Kas iš tiesų yra finansinė laisvė?

Finansinė laisvė Lietuvoje dažnai suprantama kaip galimybė padengti visas mėnesio išlaidas nedirbant aktyvaus darbo. Tai reiškia, kad pajamos iš investicijų, nuomos ar verslo padengia būstą, maistą, transportą, sveikatos išlaidas ir laisvalaikį.

Kiti finansinę laisvę suvokia paprasčiau, kaip galimybę dirbti tai, kas patinka, o ne tai, kas būtina sąskaitoms apmokėti. Tokiu atveju pakanka turėti santaupų keliems metams į priekį ir stabilias pasyvias pajamas.

Svarbu atskirti finansinę nepriklausomybę nuo prabangos. Laisvė nereiškia vilos pajūryje ar prabangaus automobilio. Dažnai ji reiškia mažiau įsipareigojimų, mažesnes išlaidas ir aiškų planą.

Kiek kainuoja gyvenimas Lietuvoje?

Norint atsakyti, kiek reikia uždirbti, pirmiausia reikia įvertinti mėnesio išlaidas. Didmiestyje vienam žmogui nuoma gali siekti 500–800 eurų, pridėjus komunalinius mokesčius, maistą, transportą ir kitas būtinas išlaidas, suma dažnai perkopia 1 200 eurų.

Mažesniuose miestuose ar gyvenant nuosavame būste be paskolos, mėnesio poreikiai gali būti gerokai mažesni, apie 700–900 eurų. Šeimai su vaikais ši suma, žinoma, didėja ir gali siekti 2 000 – 3 000 eurų ar daugiau.

Jeigu finansinę laisvę suprantame kaip galimybę gyventi iš investicijų, dažnai remiamasi 4 proc. taisykle. Tai reiškia, kad sukauptas kapitalas turėtų būti toks, jog kasmet būtų galima išsiimti apie 4 proc. ir neišnaudoti pagrindinės sumos.

Ką reiškia 4 proc. taisyklė Lietuvos kontekste?

Tarkime, žmogaus metinės išlaidos siekia 18 000 eurų. Taikant 4 proc. taisyklę, reikėtų maždaug 450 000 eurų investicinio portfelio. Tai skamba solidžiai, tačiau paskaičiavus ilgalaikį investavimą ir sudėtines palūkanas, tikslas tampa realesnis.

Jeigu metinės išlaidos siekia 30 000 eurų, reikalingas kapitalas artėja prie 750 000 eurų. Šios sumos gali atrodyti didelės, bet jos priklauso nuo pasirinkto gyvenimo lygio.

Be to, Lietuvoje dalis žmonių turi nuosavą būstą, paveldi turtą ar planuoja mažesnes išlaidas vyresniame amžiuje. Tokiais atvejais reikalingas kapitalas gali būti mažesnis.

Kiek reikia uždirbti šiandien?

Jeigu tikslas yra sukaupti kapitalą per 20–25 metus, svarbu ne vien pajamos, bet ir taupymo rodiklis. Pavyzdžiui, uždirbant 2 500 eurų į rankas ir atidedant 40 proc., kas mėnesį investuojama 1 000 eurų. Ilgainiui tai gali sukurti solidų portfelį.

Jeigu pajamos siekia 1 500 eurų, o taupoma tik 10 proc., progresas bus lėtesnis. Todėl finansinė laisvė dažnai labiau susijusi su disciplina nei su atlyginimo dydžiu.

Lietuvoje vidutinės pajamos auga, tačiau kartu auga ir vartojimas. Brangesni būstai, automobiliai, kelionės – visa tai mažina galimybes kaupti. Todėl atsakymas į klausimą „kiek reikia uždirbti?“ dažnai slepia kitą klausimą – „kiek esi pasirengęs atidėti?“.

Psichologinis aspektas

Finansinė laisvė tai ir emocinė būsena. Vieni jaučiasi saugūs turėdami 10 000 eurų rezervą, kitiems reikia 100 000 eurų. Skaičiai čia susipina su asmeninėmis patirtimis, vaikystės aplinka, net ekonominiais sukrėtimais.

Lietuvoje žmonės, išgyvenę krizes ar valiutos pokyčius, dažnai linkę kaupti daugiau. Jaunesnė karta neretai rizikuoja daugiau – investuoja į akcijas, fondus ar kuria verslus.

Svarbiausia yra aiškumas. Kai žinai savo mėnesio poreikius, investavimo strategiją ir terminą, finansinė laisvė tampa ne abstrakti svajonė, o konkretus planas.

Ar finansinė laisvė pasiekiama Lietuvoje?

Taip, tačiau ji reikalauja nuoseklumo. Net ir uždirbant vidutines pajamas galima pasiekti stabilumą, jei išlaidos kontroliuojamos, o investavimas tampa įpročiu.

Kita vertus, aukštesnės pajamos leidžia greičiau kaupti kapitalą. 3 000 – 4 000 eurų pajamos į rankas suteikia daugiau manevro laisvės nei 1 200 eurų, tačiau be taupymo įpročių rezultatas gali būti tas pats.

Galiausiai finansinė laisvė Lietuvoje nėra vien skaičių žaidimas. Tai gyvenimo būdo pasirinkimas – kiek dirbti, kiek vartoti, kiek kaupti ir kiek rizikuoti. Vieniems pakanka kuklaus, bet stabilaus gyvenimo, kiti siekia ambicingesnių tikslų.

Todėl atsakymas į klausimą „kiek reikia uždirbti?“ priklauso nuo tavo vizijos. Vienam pakaks 1 500 eurų ir nuosavo buto, kitam reikės kelių tūkstančių bei investicinio portfelio. Svarbiausia, kad skaičiai dirbtų tau, o ne tu visą laiką dirbtum tik dėl skaičių.