Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių dirba kitose Europos valstybėse, todėl socialinių garantijų klausimas tampa ypač aktualus. Ypač svarbu suprasti, kokios taisyklės taikomos netekus darbo ir kurioje šalyje galima gauti nedarbo išmoką.

Nuo šių metų pradžios įsigalioję pokyčiai šią sistemą pakoregavo. Pagrindinis principas išlieka tas pats – socialinės garantijos paprastai suteikiamos toje šalyje, kurioje žmogus dirbo ir mokėjo mokesčius bei socialinio draudimo įmokas.

Tačiau naujoji tvarka tiksliau apibrėžia situacijas, kada išmoka gali būti skiriama Lietuvoje ir kada ją reikia gauti kitoje valstybėje.

Vis dėlto dalis politikų ir ekspertų teigia, kad nauji pakeitimai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Ypač tai gali paveikti tuos lietuvius, kurie po ilgesnio darbo užsienyje nusprendžia sugrįžti į Lietuvą ir čia pradėti naują gyvenimo etapą.

Nedarbo išmokos paprastai mokamos toje šalyje, kur dirbta

Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistema grindžiama principu, kad žmogus socialines garantijas gauna ten, kur dirbo ir mokėjo įmokas. Tai reiškia, kad asmuo, dirbęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir ten netekęs darbo, pirmiausia turėtų kreiptis į tos šalies institucijas dėl nedarbo išmokos.

Tokiu atveju būtent ta valstybė įvertina žmogaus darbo stažą, mokėtas įmokas ir paskiria nedarbo išmoką. Tai laikoma pagrindine ir standartine taisykle visoje Europos Sąjungoje.

Tačiau sistema taip pat numato galimybę ieškoti darbo kitoje valstybėje. Tokiu atveju nedarbo išmoka gali būti perkeliama į kitą šalį tam laikotarpiui, kol žmogus ten ieško darbo.

Kada išmoka gali būti mokama Lietuvoje?

Yra ir tam tikrų išimčių, kai nedarbo išmoka gali būti skiriama Lietuvoje net jei žmogus dirbo užsienyje. Tokios išimtys dažniausiai taikomos pasienio darbuotojams, sezoniniams darbuotojams arba tiems, kurie kitoje valstybėje dirbo tik laikinai ir išlaikė glaudų ryšį su Lietuva.

Tokiais atvejais žmogui gali būti skiriama nedarbo išmoka Lietuvoje, net jei socialinio draudimo įmokos buvo mokėtos kitoje šalyje. Išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į užsienyje gautas pajamas ir darbo laikotarpį.

Tačiau svarbu tai, kad Lietuvos institucijos turi teisę kreiptis į kitą valstybę dėl kompensacijos už išmokėtas lėšas.

Aiškiau apibrėžtas laikinas darbas užsienyje

Vienas svarbiausių pokyčių įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Buvo tiksliau apibrėžta, kas laikoma laikinu darbu užsienyje.

Pagal naują tvarką laikinu darbu laikomas darbas, kuris truko ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius trejus metus. Jei žmogus patenka į šią kategoriją, jam gali būti taikoma išimtis ir nedarbo išmoka gali būti mokama Lietuvoje.

Jeigu darbas užsienyje truko ilgiau, situacija keičiasi. Tokiu atveju laikoma, kad žmogus buvo ilgalaikis darbuotojas kitoje šalyje, todėl nedarbo išmoką jis turėtų gauti toje valstybėje, kurioje dirbo.

Pokyčiai gali paveikti grįžtančius lietuvius

Iki šių metų pradžios dalis lietuvių, kurie ilgą laiką dirbo užsienyje ir nuspręsdavo grįžti į Lietuvą, galėdavo čia gauti nedarbo išmoką. Tai padėdavo lengviau integruotis į darbo rinką ir suteikdavo finansinį saugumą pirmosiomis mėnesiais po sugrįžimo.

Dabar tokia galimybė daugeliui gali nebegalioti. Ilgą laiką užsienyje dirbę asmenys dažniausiai turės kreiptis dėl išmokos toje valstybėje, kurioje mokėjo mokesčius.

Tai gali apsunkinti grįžimą į Lietuvą, nes žmonėms gali prireikti laiko susirasti naują darbą, prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos ar pasirūpinti šeimos reikalais.

Grįžtamoji migracija Lietuvai svarbi

Diskusijose apie šiuos pokyčius dažnai pabrėžiama ir demografinė situacija Lietuvoje. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, todėl valstybė siekia skatinti emigravusių žmonių sugrįžimą.

Pastaraisiais metais grįžtamoji migracija buvo gana aktyvi. Tūkstančiai lietuvių kasmet sugrįžta iš užsienio ir įsilieja į Lietuvos darbo rinką.

Vis dėlto tik dalis jų kreipiasi dėl nedarbo išmokos. Tai rodo, kad dauguma sugrįžusiųjų gana greitai randa darbą arba turi kitų pajamų šaltinių.

Tačiau tiems, kuriems prireikia finansinės pagalbos pirmuoju laikotarpiu, nedarbo išmoka gali būti svarbi pagalba įsitvirtinant Lietuvoje.

Sistema siekia suderinti skirtingus interesus

Nauja tvarka siekia suderinti kelis tikslus. Viena vertus, siekiama laikytis Europos Sąjungos socialinės apsaugos principų ir užtikrinti, kad socialinės garantijos būtų mokamos ten, kur žmogus dirbo ir mokėjo įmokas.

Kita vertus, diskusijos dėl šių pakeitimų rodo, kad svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos interesą skatinti grįžtančių gyventojų integraciją.

Todėl tikėtina, kad šis klausimas dar bus aptariamas tiek politiniu, tiek socialiniu lygmeniu, ieškant sprendimų, kurie padėtų suderinti socialinio draudimo taisykles su migracijos ir darbo rinkos realijomis.