Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Saulės elektrinės ant stogų ar nutolusiuose parkuose jau seniai tapo ne egzotika, o gana įprastu sprendimu. Vis daugiau žmonių nori mažesnių sąskaitų ir didesnės energetinės nepriklausomybės.

Tačiau kartu su galimybe sutaupyti atsiranda ir atsakomybė. Investicija į elektrinę dažnai siekia kelis ar net keliolika tūkstančių eurų, todėl klaidos gali kainuoti brangiai – tiek finansine, tiek emocine prasme.

Praktika rodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl technologijų, o dėl neteisingų sprendimų planavimo etape. Aptarkime penkias dažniausias klaidas, kurias daro gaminantys vartotojai, ir kaip jų išvengti.

1. Netiksliai įvertinamas elektros poreikis

Viena dažniausių klaidų – elektrinės galia parenkama „iš akies“. Žmonės neretai remiasi vien praėjusių metų sąskaitomis, neįvertindami, kad ateityje elektros suvartojimas gali keistis.

Pavyzdžiui, planuojamas elektromobilis, šilumos siurblys ar šeimos pagausėjimas gali reikšmingai padidinti suvartojimą. Per maža elektrinė neleis maksimaliai išnaudoti investicijos, o per didelė – ilgins atsipirkimo laikotarpį.

Sprendimas paprastas – analizuoti bent kelių metų vartojimo duomenis ir įvertinti būsimus pokyčius. Geriau planuoti su nedidele atsarga, tačiau nepasiduoti emocijai „kuo daugiau, tuo geriau“.

2. Neįvertinami sistemos pokyčiai ir reguliavimas

Energetikos sektorius nėra statiškas. Keičiasi apskaitos modeliai, atsiranda nauji mokesčiai ar dedamosios, koreguojamos paramos sąlygos.

Dalis gaminančių vartotojų investuoja manydami, kad dabartinės taisyklės galios visą elektrinės eksploatavimo laiką. Tačiau realybė kitokia – reguliavimas gali keistis, o tai paveikia investicijos grąžą.

Norint išvengti nusivylimo, svarbu į elektrinę žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją su tam tikra rizika. Skaičiuojant atsiperkamumą verta pasilikti rezervą galimiems pokyčiams.

3. Pamirštamas elektros vartojimo profilis

Dar viena klaida – per mažai dėmesio skiriama tam, kada elektra vartojama. Saulės elektrinės daugiausia gamina dieną, o didžiausias buitinis vartojimas dažnai būna vakare.

Jeigu visa pagaminta elektra atiduodama į tinklą, o vėliau susigrąžinama kitu metu, atsiranda papildomi kaštai. Tai ypač aktualu, jei ateityje keistųsi apskaitos sistema.

Sprendimas – optimizuoti vartojimą. Galima programuoti buitinę techniką veikti dienos metu, įsirengti išmanius valdiklius ar svarstyti kaupimo įrenginius. Net paprasti įpročių pokyčiai gali padidinti savos energijos suvartojimą.

4. Neįvertinamos papildomos išlaidos

Daugelis žmonių skaičiuoja tik elektrinės įrengimo kainą ir paramą. Tačiau yra ir kitų išlaidų – priežiūra, inverterio keitimas po kelių metų, draudimas, galimi administraciniai mokesčiai.

Be to, kai kurie neįvertina, kad investicijos atsipirkimas priklauso nuo elektros kainų rinkoje. Jei kainos mažėja, atsipirkimo laikotarpis gali ilgėti.

Todėl svarbu sudaryti realistišką finansinį planą. Į jį reikėtų įtraukti visus galimus kaštus ir konservatyvias kainų prognozes. Geriau maloniai nustebti, nei nusivilti.

5. Per mažas dėmesys įrangos kokybei ir montavimui

Bandydami sutaupyti, kai kurie vartotojai renkasi pigiausią pasiūlymą. Tačiau saulės elektrinė – tai ne tik moduliai, bet ir montavimo kokybė, inverteris, apsaugos sprendimai.

Netinkamai sumontuota sistema gali veikti neefektyviai ar sukelti techninių problemų. Tai reiškia papildomas išlaidas ir ilgesnį atsipirkimą.

Renkantis rangovą verta vertinti ne tik kainą, bet ir patirtį, garantijas, klientų atsiliepimus. Kokybiška įranga ir profesionalus montavimas ilgainiui atsiperka.

Kaip priimti apgalvotą sprendimą?

Gaminančio vartotojo statusas suteikia daug privalumų – mažesnes sąskaitas, didesnį savarankiškumą ir prisidėjimą prie švaresnės energetikos. Tačiau tai taip pat finansinis įsipareigojimas.

Prieš investuojant verta pasidaryti kelis scenarijus: optimistinį, vidutinį ir atsargesnį. Įvertinti, kaip keistųsi atsiperkamumas, jei elektros kainos kristų ar atsirastų papildomos dedamosios.

Taip pat naudinga pasikonsultuoti su nepriklausomu specialistu, o ne pasikliauti vien pardavėjo pateiktais skaičiavimais. Kuo daugiau objektyvios informacijos – tuo mažesnė klaidų tikimybė.

Didžioji dalis klaidų kyla ne dėl blogų ketinimų, o dėl per didelio optimizmo ar informacijos stokos. Gaminančio vartotojo sprendimas dažnai priimamas emocingai – matant kaimyno elektrinę ar išgirdus apie sparčiai augančias kainas.

Tačiau sėkminga investicija reikalauja racionalaus planavimo. Tiksliai įvertintas poreikis, supratimas apie reguliavimą, realistiški finansiniai skaičiavimai ir kokybiška įranga leidžia išvengti nemalonių staigmenų.

Saulės elektrinė gali būti puikus sprendimas, jei ji įrengiama apgalvotai. O klaidos, padarytos pradžioje, dažnai lydi visą sistemos eksploatavimo laikotarpį. Todėl geriau skirti daugiau laiko planavimui dabar, nei vėliau mokėti už skubotus sprendimus.