„Gazprom“ privalo pasitraukti: JAV spaudimas Serbijai auga, laukiama sprendimų
Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamentui pavaldus Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) nusprendė pratęsti leidimą Serbijos naftos pramonei „NIS“ veikti iki birželio 16 dienos.
Apie tai penktadienį Serbijos transliuotojo RTS eteryje pranešė šalies energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović. Šis sprendimas įmonei suteikia dar du mėnesius susitvarkyti padėtį po anksčiau pritaikytų apribojimų.
Ministrė teigė, kad Vašingtono žingsnis – optimistiškas signalas vykstančioms verslo deryboms. Jos vyksta tarp Rusijos „Gazprom Neft“ ir Vengrijos grupės „MOL“, siekiančių, kad vengrai išpirktų rusišką serbų koncerno akcijų dalį. Vis dėlto pabrėžiama, jog net ir sėkmingai užbaigus sandorį, jam dar reikėtų oficialaus OFAC patvirtinimo.
Vengrijos „MOL“ jau sausį skelbė sudariusi įpareigojantį susitarimą su Rusijos subjektais dėl šio sandorio. Lygiagrečiai vengrai tariasi su Jungtinių Arabų Emyratų bendrove „ADNOC“ dėl mažumos akcijų paketo įsigijimo. Pagal numatytą grafiką galutinis terminas pasirašyti sutartis, kurios nustatytų naują „NIS“ akcininkų struktūrą, yra gegužės 22 diena.
Iš Belgrado valdžios perspektyvos pagrindinis tikslas išlieka vienas – pasiekti, kad nacionalinis degalų rinkos milžinas būtų visiškai išbrauktas iš JAV sankcijų sąrašo. Kaip aiškino ministrė D. Djedović Handanović, tai leistų įmonei vėl sudarinėti ilgalaikes žaliavos tiekimo sutartis.
Serbijos valdžia taip pat planuoja sustiprinti savo pozicijas bendrovėje, padidindama valstybės turimą akcijų dalį 5 proc., tikėdamasi taip įgyti daugiau kontrolės kasdienio valdymo klausimais.
Primename, kad JAV „NIS“ sankcijomis įtraukė metų pradžioje. Vašingtonas šį sprendimą aiškino siekiu atkirti Rusijos naftos ir dujų įmones nuo finansavimo šaltinių, susijusių su karu Ukrainoje. Pagrindinė sąlyga sankcijoms panaikinti – visiškas Rusijos subjektų pasitraukimas iš serbų bendrovės akcininkų.
Galimas „NIS“ perėmimas jau kelis mėnesius kelia didžiules emocijas. Sausio pabaigoje buvo skelbta, kad sandorio vertė gali siekti apie 1 mlrd. eurų. Situaciją kaitina tai, kad Rusijos pusę parduoti aktyvus iš esmės verčia užjūrio apribojimai, smogę subjektams, siejamiems su „Gazprom“.
Serbijos bendrovės gelbėjimo operacija įsilieja ir į platesnį Budapešto politikos paveikslą. Vengrija, priešingai nei dauguma Europos Sąjungos valstybių, nuosekliai palaiko artimus ekonominius ryšius su Maskva.
Analitikų vertinimu, toks Vengrijos energetinių priklausomybių nuo Rusijos tinklas buvo formuojamas daugelį metų V. Orbano valdžios laikotarpiu ir, nepaisant karo Ukrainoje, ekonominė priklausomybė, panašu, tik didėja.
Serbijos degalų sektoriaus priklausomybė nuo rytietiško kapitalo siekia 2008 metus, kai „Gazprom“ grupės bendrovės perėmė kontrolinį „NIS“ akcijų paketą.
Nors pastaraisiais mėnesiais vyko akcininkų rokiruotės – įskaitant paties „Gazprom“ pasitraukimą ir akcijų perdavimą kitai Sankt Peterburge registruotai bendrovei – faktinė kontrolė, anot apžvalgininkų, ir toliau išlieka Rusijos rankose. Šios situacijos pakeitimas dabar yra pagrindinis iššūkis tiek Belgrado valdžiai, tiek potencialiems Europos investuotojams.
