Lenkijos prezidentas, opozicinės „Teisės ir teisingumo“ partijos remiamas politikas, tvirtina, kad ES gynybos paskolų schema ribotų nacionalinį suverenitetą. Jis pasiūlė alternatyvų planą, vadinamą „Safe Zero“, tačiau jo detalės kol kas beveik neatskleistos.

Europos Komisijos narys Andrius Kubilius penktadienį aktyviai įsitraukė į Lenkijos vidaus politinę diskusiją ir paragino Varšuvą pritarti dalyvavimui ES gynybos paskolų programoje „Security Action for Europe“ (SAFE). Ši schema tapo aštrių politinių ginčų tema šalies viduje.

„Esu gana nustebęs dėl diskusijų Lenkijoje apie SAFE“, – sakė Kubilius Varšuvoje, pradėdamas savo turą po ES šalis, pavadintą „Raketų turu“. „Pasakyti „ne“ SAFE reiškia pasakyti „ne“ lenkiškoms darbo vietoms lenkams.“

Pagal SAFE programą Lenkijai numatyta didžiausia dalis – 43,7 mlrd. eurų iš viso 150 mlrd. eurų fondo. Šią schemą Komisija sukūrė kaip dalį plano, skirto sustiprinti ES gynybinį pasirengimą iki dešimtmečio pabaigos. Kai kurių žvalgybos tarnybų vertinimu, būtent tuo metu Rusija galėtų būti pasirengusi surengti išpuolį prieš kurią nors ES valstybę narę.

Lenkijos gynybos investicijų planas, būtinas finansavimui gauti, jau sulaukė dviejų privalomų pritarimų – iš Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos. Jam pritarė ir šalies parlamentas bei senatas. Tačiau procesą šiuo metu blokuoja prezidentas Karolis Navrockis, kuris turi pasirašyti įstatymą, kad šis įsigaliotų.

Navrockis, kurį per prezidento rinkimų kampaniją rėmė opozicinė „Teisė ir teisingumas“ (PiS), teigia, kad SAFE programa varžytų Lenkijos suverenitetą, esą yra valdoma Briuselio ir Berlyno, o jos ekonominė nauda Lenkijai ir šalies įmonėms būtų abejotina.

Navrockio alternatyva – „Safe Zero“

Europos užsienio santykių tarybos analitikė Marta Prochwicz sakė, kad iki prezidento ir jo partijos įsikišimo SAFE tema Lenkijoje beveik nebuvo aptarinėjama, nes plačiai sutariama, jog būtina stiprinti gynybinį pajėgumą.

„Tai jiems nėra nauja. Jau ilgą laiką jie mobilizuoja rinkėjus kalbėdami apie Lenkijos suverenitetą ir priešindami jį tariamai Briuselio primetamoms ribojančioms priemonėms“, – aiškino ji.

Dešinioji populistinė PiS partija, apklausų agregatoriaus „Europe Elects“ duomenimis, pastaraisiais mėnesiais reikšmingai prarado populiarumą. Dabar ją remia apie 23 % rinkėjų, kai dar rugsėjį parama siekė apie 35 %. Tuo tarpu centro dešinės aljansas „Pilietinė koalicija“, vadovaujamas ministro pirmininko Donaldo Tusko, populiarėja ir nacionaliniuose tyrimuose surenka apie 34 % palaikymą.

Reaguodamas į SAFE, Navrockis kartu su Lenkijos nacionalinio banko vadovu pateikė alternatyvų „Safe Zero“ planą. Jis būtų grindžiamas centrinio banko užsienio valiutos atsargomis ir aukso rezervais, tačiau konkrečių detalių kol kas beveik nėra.

Prezidentas tvirtina, kad toks modelis Lenkijai būtų pigesnis, nes SAFE yra Komisijos suteikiama paskola, kurią Varšuva turėtų grąžinti.

Pagal SAFE programą Europos Komisija, turinti aukščiausią – AAA – kredito reitingą, kokio dauguma valstybių narių neturi (Lenkijos reitingas šiuo metu – A- pagal „Standard & Poor’s“ vertinimą), skolintųsi lėšas finansų rinkose ir jas perskolintų šalims ilgalaikėmis paskolomis. Maksimali paskolų trukmė – 45 metai, o pagrindinės sumos grąžinimui numatyta 10 metų atidėjimo laikotarpis.

Taip valstybės narės gautų pigesnį finansavimą gynybos investicijoms.

Penktadienio pasisakyme Kubilius atmetė dalį Navrockio argumentų, pabrėždamas, kad programa, kurioje įtvirtintas griežtas reikalavimas gaminti Europoje („Made in Europe“), pirmiausia skatintų vietos ekonomiką. Jis citavo ministro pirmininko Donaldo Tusko teiginius, kad maždaug 80 % lėšų atitektų vietos pramonei ir „reikšmingai paskatintų ekonomiką“.

„Kas pralaimės, jei Lenkija nepatvirtins SAFE? Lenkijos žmonės, Lenkijos miestai, miesteliai ir regionai“, – kalbėjo Kubilius. „Pasakyti „ne“ SAFE reiškia pasakyti „ne“ lenkiškoms darbo vietoms lenkams.“

Pasak jo, be šios programos gali būti nepastatytos naujos gamyklos, o galimybė išplėsti Europos raketų pramonę būtų prarasta.

„Jei Lenkija nuspręs naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ginklų pirkimui ne iš Lenkijos, o iš kitur, tai reikš, kad lenkų mokesčių mokėtojų lėšos kurs darbo vietas kažkur kitur“, – pridūrė Europos Komisijos narys. Jis taip pat pareiškė, kad Lenkija, glaudžiai bendradarbiaudama su Ukraina, turi potencialą sukurti „stipriausią gynybos pramonę Europoje“.

„Geriausia Europos kariuomenė iki 2030-ųjų“

Šalia Kubiliaus stovėjęs Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas dar kartą paragino prezidentą pasirašyti SAFE įgyvendinimui reikalingą įstatymą. Jis pabrėžė, kad „sutartys jau pasirašytos“, o „programa parengta“.

Skirtingai nei SAFE, kurią ministras apibūdino kaip „labai pažengusią“, prezidento alternatyva šiuo metu tėra „naujo projekto pažadas“. Vis dėlto jis pridūrė nesantis „suinteresuotas rinktis tarp dviejų schemų“ ir pasiūlė, kad jos galėtų „papildyti viena kitą“.

„Jeigu taip nutiks, iki 2030 metų turėsime geriausią kariuomenę Europoje“, – sakė Kosiniakas-Kamyszas.

Prochwicz teigimu, Navrockio atsisakymas pasirašyti SAFE įgyvendinimui būtinas teisės aktų pataisas reikštų, kad finansavimas būtų smarkiai apribotas ir skirtas tik karinei įrangai.

„Jei mums pavyks gauti prezidento Karolio Navrockio parašą, didelė dalis lėšų bus nukreipta į infrastruktūros projektus – ne vien į ginkluotųjų pajėgų modernizavimą, bet ir į karinį mobilumą bei dvigubos paskirties infrastruktūrą“, – aiškino ji.

Jei prezidentas ir toliau atsisakys pasirašyti, paskolų įgyvendinimo tvarka, pasak analitikės, veikiausiai susiaurės. Tokiu atveju didžioji dalis lėšų tekėtų beveik vien per gynybos ministeriją, užuot buvusios paskirstytos kelioms ministerijoms, dirbančioms platesniu „visuotinės gynybos“ ir nacionalinio atsparumo principu.

Ji taip pat pabrėžė, kad nors Lenkija iš esmės pažengė modernizuodama savo kariuomenę, platesniu saugumo aspektų – tokiais kaip kritinė infrastruktūra, karinis mobilumas ir tarpvalstybinis susisiekimas – požiūriu ji vis dar atsilieka, kaip ir didžioji dalis Europos.

Pataisymas: straipsnis buvo pakoreguotas, nes jame klaidingai teigta, kad Navrockis yra „Teisės ir teisingumo“ partijos narys.