Grynieji pinigai ar mokėjimo kortelė. Šis klausimas šiandien skamba vis dažniau. Nors Lietuva sparčiai žengia skaitmenizacijos keliu, dalis gyventojų vis dar mieliau renkasi banknotus ir monetas, o kiti be kortelės ar telefono jau neįsivaizduoja nė vieno apsipirkimo.
Pastaraisiais metais atsiskaitymai kortelėmis ir mobiliosiomis programėlėmis tapo kasdienybe – prekybos centruose, degalinėse, kavinėse ar net turguose. Bekontaktis mokėjimas leidžia atsiskaityti per kelias sekundes, nereikia skaičiuoti grąžos ar rūpintis smulkiais pinigais.
Be to, daugelis žmonių vertina galimybę matyti visas išlaidas banko programėlėje ir lengviau planuoti biudžetą. Vis dėlto grynieji pinigai išlieka svarbūs. Dalis gyventojų juos renkasi dėl saugumo jausmo, fiziniai pinigai leidžia geriau kontroliuoti išlaidas, nes aiškiai matyti, kiek jų liko piniginėje.
Vyresnio amžiaus žmonėms tai taip pat įprastesnis ir paprastesnis atsiskaitymo būdas. Be to, grynieji tampa atsarginiu planu sutrikus interneto ryšiui ar neveikiant mokėjimo terminalams.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad visiškas grynųjų išnykimas artimiausiu metu mažai tikėtinas. Nors skaitmeniniai atsiskaitymai auga, dalis visuomenės vis dar pasitiki tradiciniu būdu. Kita vertus, verslas vis dažniau skatina mokėjimus kortele dėl paprastesnės apskaitos ir mažesnės rizikos, susijusios su grynųjų laikymu.
Taip pat skaitykite:
Finansų analitikai taip pat pabrėžia, kad mokėjimo įpročiai dažnai priklauso nuo situacijos. Smulkesniems pirkiniams kai kas renkasi grynuosius, didesnėms sumoms – kortelę. Jaunesnė karta dažniau naudojasi skaitmeniniais sprendimais, o vyresni žmonės neretai išlieka lojalūs gryniesiems.
Visuomenėje netyla diskusijos ir apie galimus ribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais bei kovą su šešėline ekonomika. Kai kurie politikai siūlo mažinti leidžiamas atsiskaitymo grynaisiais ribas, kiti, priešingai, jas didinti, argumentuodami gyventojų pasirinkimo laisve ir finansiniu saugumu.
