„Gucci” žengia į technologijų rinką: 2027 m. pasirodys pirmieji išmanieji akiniai
Prabangos mados namai „Gucci“ kartu su „Google“ planuoja pristatyti išmaniuosius akinius 2027 metais. Apie tai prakalbo „Kering“ vadovas Luca de Meo, kurio teigimu, šis produktas „tikriausiai“ pasirodys būtent tada.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip gera žinia: kuo daugiau įmonių, turinčių realios patirties kuriant akinių rėmelius ir optiką, prisideda prie išmaniųjų akinių plėtros, tuo didesnė tikimybė, kad rinka pagaliau sulauks patogių, stilingų ir kasdienai tinkamų įrenginių. Vis dėlto ši partnerystė gali slėpti kur kas platesnius planus.
L. de Meo, prie „Kering“ prisijungęs 2025 metų pabaigoje, daugiau detalių apie dizainą, funkcijas ar tikslesnį grafiką nepateikė. Tačiau pati kryptis aiški: „Gucci“ tampa pirmuoju itin ryškiu dizainerių vardu, viešai leidusiu suprasti, kad su „Google“ pasiektas susitarimas.
„Google“ išmaniųjų akinių srityje jau bendradarbiauja ir su kitais prekės ženklais – tarp jų minimi „Warby Parker“ bei mados pasaulyje gerai žinomas „Gentle Monster“. Technologijų žurnalistai, bandę „Android“ dirbtinio intelekto akinių prototipą „MWC 2026“ parodoje, teigė, kad net ankstyvoje stadijoje įspūdį darė tiek technologiniai sprendimai, tiek akinių patogumas.
Vis dėlto „Gucci“ sandoris gali būti tik pradžia. „Gucci“, kaip ir daugelis prabangos vardų, priklauso didesnei grupei. „Kering“ valdo ne tik „Gucci“, bet ir „Kering Eyewear“, taip pat „Saint Laurent“, „Balenciaga“, „McQueen“, „Bottega Veneta“, „Boucheron“ ir kitus prekių ženklus.
Nors L. de Meo išmaniuosius akinius tiesiogiai siejo būtent su „Gucci“, jis kartu kalbėjo ir apie permainas prabangos rinkoje, norą sugrąžinti „Gucci“ į dėmesio centrą bei pačios „Kering“ grupės pertvarką. Įvairių renginių metu buvo demonstruojami sprendimai, susiję su papildytos realybės patirtimis, o „Google“ rodė virtualaus pasimatavimo galimybes, paremtas dirbtiniu intelektu.
Vienoje iš savo minčių apie inovacijas L. de Meo pabrėžė, kad bandant tapti iššūkį metančia jėga būtina palikti vietos klaidoms, tačiau tai daryti kontroliuojamai – ne statant viską ant vienos kortos, o aiškiai apibrėžiant ribas, kuriose galima investuoti į naujas kategorijas ar geografijas.
Ši logika puikiai tinka išmaniųjų akinių krypčiai, o kartu kelia klausimą, ar „Kering“ nesvarsto ir kitų nešiojamųjų įrenginių. Jei išmanieji akiniai prabangos segmente pasiteisins, panašios idėjos gali būti pritaikytos ir išmaniesiems laikrodžiams.
Šiuo metu prabangos segmente ryškiausiai minimi „LVMH“ valdomi „Tag Heuer“, „Louis Vuitton“ ir „Hublot“, kurie jau turi aukštos klasės išmaniųjų laikrodžių linijas. Tuo metu „Kering“ taip pat leidžia prabangius laikrodžius, pasitelkdama „Gucci“ ir „Boucheron“ vardus, be to, turi ir platesnį mados laikrodžių asortimentą per kitus savo ženklus.
„Kering“ ir „LVMH“ konkurencija seniai laikoma viena aštresnių prabangos industrijoje. Todėl, atsižvelgiant į L. de Meo susidomėjimą technologijomis ir jo norą drąsiau eksperimentuoti, neatmetama, kad ateityje galėtume pamatyti naujus „Gucci“, „Balenciaga“ ar „Saint Laurent“ išmaniuosius laikrodžius, kurie taikytųsi konkuruoti su „Tag Heuer“ sprendimais.
Dar daugiau, jei „LVMH“ pamatys, kad „Kering“ su „Gucci“ sėkmingai žengia į išmaniųjų akinių rinką, panašaus žingsnio gali imtis ir pats. „LVMH“ portfelyje yra ne vienas akinių pasaulyje svarbus vardas, tarp jų – „Dior“, „Celine“ ir „Fendi“.
Kalbėdamas apie išmaniuosius akinius, „LVMH“ akinių padalinio „Thélios“ vadovas Alessandro Zanardo yra minėjęs, kad bendrovė su dideliu susidomėjimu stebi, kas vyksta šiame sektoriuje, tačiau kol kas nėra apsisprendusi, ar į jį žengs – pirmiausia siekiama įsitikinti, kad technologija iš tiesų tinka prabangiems akiniams.
Vis dėlto konkurentų sėkmė ir „Gucci“ patvirtintas įėjimas į rinką gali pakeisti pusiausvyrą. Jei prabangos prekių ženklai ims aktyviau eksperimentuoti su nešiojamaisiais įrenginiais, 2027-ieji gali tapti lūžio tašku, kai išmanieji akiniai iš nišinio produkto pradės virsti nauju statuso simboliu.
