„H&M“ smarkiai mažina išlaidas ir traukiasi fizinių parduotuvių segmente. Per vieną ketvirtį bendrovė uždarė net 68 parduotuves, o atidarė tik 17 – tai rodo ryškų strategijos posūkį.
2026 m. vasario pabaigoje tinklas turėjo 4050 parduotuvių – tai 163 mažiau nei prieš metus. Bendrovė vis labiau tolsta nuo principo „kuo daugiau parduotuvių“ ir daugiau dėmesio skiria pelningumui.
Finansiniai rezultatai – nevienareikšmiai. Pajamos sumažėjo iki 49,6 mlrd. Švedijos kronų, kai prieš metus siekė 55,3 mlrd. Palyginamoji (to paties tinklo) pardavimų apimtis smuko 1 proc., o neigiamą įtaką padarė ir valiutų kursų pokyčiai – efektas viršijo 9 proc. punktus.
Nepaisant mažesnių pardavimų, įmonei pavyko pagerinti pelno rodiklius: grynasis pelnas padidėjo iki 704 mln. Švedijos kronų, kai prieš metus sudarė 579 mln.
Prie geresnių rezultatų prisidėjo konkretūs sprendimai. Pardavimo ir administravimo sąnaudos sumažėjo 1 proc. vietinėmis valiutomis, o perskaičiavus į Švedijos kronas – net 9 proc. Tuo metu bendroji marža pakilo iki 50,7 proc. (nuo 49,1 proc.).
Taip pat skaitykite:
„H&M“ taip pat sumažino atsargas – jų vertė per metus krito 16 proc., o tai pagerino įmonės likvidumą ir veiklos efektyvumą.
Bendrovė aiškiai signalizuoja keičianti požiūrį į verslą: vietoje agresyvios plėtros ji akcentuoja sąnaudų kontrolę ir maržų didinimą.
Svarbus veiksnys – ir pirkėjų elgsena. Vartotojai išleidžia mažiau ir atsargiau, ypač tai buvo juntama ketvirčio pradžioje po „Black Friday“ laikotarpio. Situacija ėmė gerėti ketvirčio pabaigoje, kai pasirodė naujos pavasario kolekcijos.
Rinka darosi vis sudėtingesnė: „H&M“ konkuruoja ne tik su kitais mados tinklais, bet ir su pigiais diskontais bei sparčiai augančia internetine prekyba.
Lygiagrečiai „H&M“ plečia tvarumo iniciatyvas. 2025 m. 32 proc. naudojamų medžiagų buvo iš perdirbtų žaliavų, o 91 proc. sudarė tvarios arba atsakingai išgaunamos medžiagos.
Taip pat skaitykite:
