Kodėl vienam žmogui pakanka minimalaus 15 metų stažo, kad gautų tokią pačią bazinę pensijos dalį kaip ir tam, kuris dirbo 30 ar net 35 metus? Šis klausimas vis dažniau kelia pasipiktinimą, nes iš šalies atrodo, kad sistema sulygina labai skirtingus darbo kelius.

Diskusijos ypač suaktyvėja pamačius konkrečius pavyzdžius: ilgus metus dirbę, vaikus auginę žmonės senatvėje gauna kuklias sumas ir nežino, ar jiems priklauso dar kokia nors papildoma pagalba. Tuo pat metu kiti primena, kad daliai senjorų galima tikėtis tik kompensacijų ar priemokų, kurios priklauso nuo nustatytų ribų.

Nors politikai kalba apie norą aiškiau susieti pensijas su stažu, 2026 metais galiojanti tvarka iš esmės išlieka ta pati. O pagrindinis pensijų skirtumų „variklis“ dažnai yra ne stažas, o per gyvenimą sumokėtos įmokos ir sukaupti taškai.

Gyventojų patirtys: „dirbau ilgai, o pensija maža“

Socialiniuose tinkluose neseniai kilo diskusija po 69 metų moters įrašo. Ji rašė turinti 30 metų stažą, išauginusi keturis vaikus, gaunanti apie 468 eurų senatvės pensiją ir dar 46 eurus našlių pensijos, ir klausė, ar priklauso kas nors papildomai.

Komentaruose netrūko emocijų: vieni piktinosi sistema ir teisingumo stoka, kiti dalijosi panašiomis šeimos istorijomis.

Tačiau atsirado ir praktiškų pastabų – kad papildomos priemokos priklauso nuo to, ar žmogaus pajamos neviršija minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), o dažniausiai reali pagalba apsiriboja šildymo ar kitos socialinės paramos kompensacijomis.

Kodėl 15 ir 30 metų stažas „susilygina“ bazėje?

Dabartinėje sistemoje bendroji senatvės pensijos dalis gali būti tokia pati visiems, kurie yra sukaupę bent minimalų 15 metų stažą. Tai ir sukuria įspūdį, kad žmogus, dirbęs dvigubai ilgiau, „bazėje“ negauna daugiau.

Tokį principą lėmė nuo 2022 metų įsigalioję pakeitimai, kai bendrosios pensijos dalies skaičiavimas tapo mažiau priklausomas nuo to, ar žmogus pasiekė būtinąjį stažą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad tai buvo pasirinkta siekiant apsaugoti tuos, kurie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo sukaupti ilgesnio stažo – pavyzdžiui, dėl darbo rinkos pokyčių, regionų situacijos, vaikų auginimo ar artimųjų priežiūros.

Praktinis rezultatas paprastas: bendroji dalis veikia kaip „saugiklis“, mažinantis skurdo riziką, bet kartu mažiau išryškinantis skirtumą tarp minimalaus ir ilgo stažo.

Kas iš tikrųjų lemia didesnę pensiją?

Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių:

• bendrosios dalies, kuri 2026 m. yra vienoda visiems, turintiems nuo minimalaus stažo ir daugiau;
• individualiosios dalies, kuri priklauso nuo per gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų (taškų).

Būtent individualioji dalis dažniausiai ir „padaro skirtumą“: svarbu ne tik kiek metų dirbta, bet ir kokios buvo pajamos, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. Dėl to du žmonės su panašiu stažu gali gauti labai skirtingas pensijas, o žmogus su trumpesniu stažu dažniausiai turi mažiau sukauptų taškų.

Ar situacija keisis?

Vyriausybės programose minimas tikslas grąžinti aiškesnę pensijų priklausomybę nuo stažo rodo, kad problema matoma. Vis dėlto 2026 metais konkrečių esminių pakeitimų, kurie aiškiai diferencijuotų bazinę dalį pagal stažą, dar nėra įtvirtinta.

Todėl šiandien sistema labiau orientuota į minimalios apsaugos užtikrinimą visiems, o ne į ryškų finansinį „priedą“ už ilgesnį darbo kelią. Ir būtent čia, kaip sako patys gyventojai, „išlenda įstatymų netobulumas“.