„Meta“ atsisako visapusiško end-to-end šifravimo (E2EE) „Instagram“ asmeninėse žinutėse. Sprendimas pateikiamas kaip techninis ir vartotojų įpročiais paremtas pokytis, tačiau jo fonas – gerokai sudėtingesnis.
Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad „Instagram“ planuoja nutraukti E2EE funkciją žinutėse, bendrovė pateikė oficialų komentarą. „Meta“ teigimu, end-to-end šifruotą susirašinėjimą pasirinko labai nedaug vartotojų, todėl artimiausiais mėnesiais ši galimybė bus panaikinta. Tiems, kurie nori šifruotų žinučių, esą siūloma naudotis „WhatsApp“.
Vis dėlto „mažo populiarumo“ argumentas, kaip teigiama, galėjo būti nulemtas pačios „Meta“ veiksmų. Funkcija daugeliui vartotojų buvo paslėpta giliai nustatymuose, pasiekiama tik po kelių paspaudimų ir praktiškai nereklamuota. Be to, E2EE taip ir nebuvo plačiai prieinama visiems – dalis vartotojų apskritai neturėjo galimybės ja pasinaudoti, nors iki planuojamo pakeitimo įsigaliojimo liko nedaug laiko.
Tokiu būdu „Meta“, remdamasi menku naudojimu, atsisako privatumo ir saugumo funkcijos, kuri, kaip teigiama, taip ir nebuvo pilnai bei nuosekliai įdiegta.
Pranešama, kad užkulisiuose vyko vidinis konfliktas tarp privatumo ir saugumo interesų. Dokumentuose cituojama „Meta“ turinio politikos vadovė Monika Bickert, kuri „Instagram“ E2EE planus esą vadino neatsakingais.
Taip pat skaitykite:
Ji taip pat skeptiškai vertino Marko Zuckerbergo pastangas šifravimą pristatyti kaip privatumo užtikrinimo priemonę, pabrėždama, kad end-to-end šifravimas apsunkina galimybę aptikti teroro išpuolių planavimą ar vaikų išnaudojimo atvejus ir apie juos iš anksto informuoti teisėsaugą.
„Nesu labai suinteresuota padėti jam tai parduoti, turiu pasakyti“, – apie M. Zuckerbergo bandymus skatinti šifravimą privatumo pagrindu esą rašė M. Bickert. Ji taip pat pridūrė, kad naudojant end-to-end šifravimą „nėra būdo rasti teroro išpuolių planavimo ar vaikų išnaudojimo“ ir iš anksto perduoti tokią informaciją teisėsaugai.
„Meta“ viduje buvo baiminamasi, kad numatytasis šifravimas gali tapti „skydu“ teroristams ir vaikų grobikams, leidžiančiu veikti platformoje slapta. Galiausiai, panašu, kad šiame ginče privatumo pozicija pralaimėjo.
Dar vienas veiksnys – reguliuotojų spaudimas. Indija ragino „Meta“ susilpninti „WhatsApp“ šifravimą, o Jungtinėje Karalystėje 2023 m. priimtas interneto saugumo įstatymas („Online Safety Act“) numato pareigą šifruotoms paslaugoms skenuoti ir šalinti nelegalų turinį. Viena vertus, šifravimo „laužymas“ iš esmės pakeistų programos veikimo principą, kita vertus, reikalavimas skenuoti end-to-end šifruotą turinį laikomas praktiškai neįgyvendinamu.
Nors sprendimas motyvuojamas vaikų saugumu ir siekiu užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, jis kartu reiškia, kad privatumo siekiantys vartotojai praras svarbią apsaugos priemonę.
Taip pat skaitykite:
Pokyčiai turėtų įsigalioti 2026 m. gegužės 8 d. „Instagram“ rekomenduoja iki tol eksportuoti savo duomenis, įskaitant pokalbių mediją ir žurnalus.
