Pirmąsyk per daugiau kaip dešimtmetį Finansų ministerija dėl nepriimtinų skolinimosi sąlygų nusprendė nesiskolinti Vyriausybės vertybinių popierių aukcione ir paskelbė jį neįvyksiu. Aiškinama, kad kovo 9 dieną toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio rinkų kintamumo.

„2026 m. kovo 9 d. Vyriausybės vertybinių popierių aukcionas vyko padidėjusio rinkų kintamumo aplinkoje. Aukciono metu fiksuota santykinai silpnesnė paklausa, o investuotojų pateikti pasiūlymai atspindėjo padidėjusią rizikos premiją – siūlomi pelningumai viršijo tuo metu antrinėje rinkoje susiformavusius atitinkamos emisijos pajamingumo lygius. Tai rodė nepalankų pirminės ir antrinės rinkos kainodaros išsiskyrimą“, – Eltai nurodė ministerija. 

„Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei turėdama pakankamą valstybės iždo likvidumo rezervą, Finansų ministerija priėmė sprendimą laikinai nesiskolinti ir neįtvirtinti padidėjusių skolinimosi kaštų“, – teigė ji.

Ministerija akcentavo, jog Vyriausybės vertybinių popierių aukciono paskelbimas neįvykusiu yra reta, tačiau įprasta praktika, taikoma esant dideliems rinkos neapibrėžtumams ir kainų svyravimams. 

Vis tik paskutinį kartą toks sprendimas dėl netinkamų skolinimosi sąlygų priimtas daugiau kaip prieš dešimtmetį.

„Paskutinį kartą Finansų ministerija buvo priėmusi sprendimą paskelbti Vyriausybės vertybinių popierių aukcioną neįvykusiu dėl nepriimtinų skolinimosi sąlygų 2015 metais“, – komentavo institucija.

Tai tik viena iš skolinimosi priemonių

Finansų ministerija pažymėjo, jog tai tėra viena iš Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu priemonių. 

„Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai yra viena iš Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu priemonių greta Vyriausybės vertybinių popierių platinimo sindikato būdu (paprastai Lietuvos skolinimosi tarptautinėse kapitalo rinkose), mažmeninio platinimo ar paskolų ėmimo“, – komentare raštu akcentavo ji.

Institucijos teigimu, aukcionai vykdomi kiekvieną pirmadienį pagal iš anksto skelbiamą trijų mėnesių grafiką, todėl, esant nepriimtinoms skolinimosi sąlygoms, konkretus aukcionas gali būti paskelbtas neįvykusiu.

Kaip nurodė ministerija, vieno Vyriausybės vertybinių popierių aukciono metu vidutiniškai pasiskolinama apie 0,5 proc. metinio skolinimosi poreikio.

Po savaitės pasiskolinta 30 mln. eurų

Tiesa, institucija akcentavo, jog prabėgus savaitei po neįvykusio aukciono, kovo 16-ąją pasiskolinta 30 mln. eurų nominalia verte.

„2026 m. kovo 16 d. vykusio aukciono metu pasiskolinta 30 mln. eurų nominalia verte, kai rinkos sąlygos buvo labiau subalansuotos: investuotojų paklausa tapo tolygesnė, o kainodara geriau atitiko antrinės rinkos pajamingumo kreivę“, – nurodė ministerija.

„Finansų ministerija nuolat stebi rinkų dinamiką bei, išnaudodama likvidumo rezervą, lanksčiai derina skolinimosi laiką, siekdama optimizuoti skolos portfelio kaštus ir valdyti refinansavimo riziką“, – akcentavo ji.

Kaip skelbia ministerija, šiuos aukcionus planuoja ir išleidžiamų Vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas nustato Finansų ministerija, o organizuoja vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“.

Aukcionuose, kaip nurodoma ministerijos interneto svetainėje, gali dalyvauti tik tie bankai ir finansų maklerio įmonės, kurios atitinka institucijos aukciono dalyviams nustatytus reikalavimus ir yra pasirašę su Finansų ministerija aukciono dalyvio sutartis.

Šiuo metu aukcionuose dalyvauja „Citadele banka“ (Latvijos komercinis bankas), „Luminor Bank“ (Baltijos šalių komercinis bankas), SEB bankas (Lietuvos komercinis bankas), „Swedbank“ (Lietuvos ir Latvijos komerciniai bankai), „Artea“ bankas (Lietuvos komercinis bankas) ir „Erste Group Bank“ (Austrijos komercinis bankas).

Skelbiama, jog aukcionuose platinami valstybės iždo vekseliai, kurių trukmė neviršija vienerių metų, ir Vyriausybės obligacijos bei euroobligacijos, kurių trukmė viršija vienerius metus.

Kaip Eltai nurodė ministerija, minėtame kovo 9 d. aukcione buvo siekiama papildyti 2023 m. birželio 14 d. užsienio rinkose išleistą euroobligacijų emisiją, kuri 2023 m. spalio 9 d. Vyriausybės vertybinių popierių aukcione buvo papildyta 10 mln. eurų suma. Šios emisijos išpirkimo data – 2033 m. birželio 14 d.

Finansų ministerijos 2025 m. spalį skelbtais duomenimis, didžiąją dalį – 58 proc. – skolinimosi poreikio 2025 m. sudarė valstybės biudžeto (su ES ir kita parama) deficitui finansuoti. 41 proc. sudaro ankstesnių skolų grąžinimas ir tik 1 proc. skolos sudaro lėšų poreikis kitiems tikslams.

Tuo metu pagrindinis skolinimosi šaltinis buvo euroobligacijos jungtinio platinimo (sindikato) būdų – jos sudarė 53 proc. tuo metu pernai pasiskolintų lėšų. 41 proc. buvo pasiskolinta platinant Vyriausybės vertybinius popierius aukciono būdu bei Vyriausybės taupymo lakštais (VTL), o 6 proc. sudarė tiesioginės paskolos.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.