Islandija galėtų per „pusantrų metų“ užbaigti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą ir tapti 28-ąja Bendrijos nare, leidiniui „POLITICO“ teigė šalies užsienio reikalų ministrė Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir.
Rugpjūčio 29 d. Islandijoje vyks referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar atnaujinti anksčiau nutrauktas derybas dėl stojimo į ES. Naujausia „Gallup“ apklausa rodo, kad balsavimas gali būti itin įtemptas: 52 proc. respondentų pritaria derybų atnaujinimui, 48 proc. – nepritaria.
„Kartais nereikia leisti, kad apklausa tave vestų, – reikia vesti pačiam“, – sakė proeuropietiškos partijos „Viðreisn“ lyderė Þorgerður.
Islandija yra Europos ekonominės erdvės narė ir priklauso Šengeno erdvei, todėl šalies teisėje jau dabar įtvirtinta daug ES teisės aktų. Dėl to, pasak ministrės, derybų užbaigimas neturėtų būti pernelyg sudėtingas, o pats procesas, jei rinkėjai pritars derybų atnaujinimui, galėtų vykti gana greitai.
Paklausta, ar Islandija galėtų aplenkti labiausiai pažengusias kandidates į ES, pavyzdžiui, Juodkalniją, ir tapti 28-ąja nare, ministrė atsakė teigiamai. Vis dėlto ji pabrėžė, kad didžiausias klausimas, be abejo, būtų žuvininkystė.
Taip pat skaitykite:
Islandija dėl narystės ES kreipėsi 2009 m., kai šalį sukrėtė finansų krizė. Tačiau 2013 m. derybos buvo įšaldytos, kilus ginčui dėl žvejybos politikos ir pasikeitus ekonominėms aplinkybėms, o 2015 m. paraiška oficialiai atsiimta. Iki derybų sustabdymo Reikjavikui buvo pavykę užbaigti 11 iš 33 derybinių skyrių – tai yra rodiklis, kurį Juodkalnija pasiekė tik per pastaruosius kelis mėnesius. Anksčiau vienas ES pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, yra teigęs, kad deryboms su Reikjaviku užbaigti gali pakakti ir vienerių metų.
Þorgerður taip pat perspėjo, kad net jei rugpjūtį islandai pasakys „taip“, vėliau, pasibaigus deryboms, vis tiek reikėtų dar vieno balsavimo.
Pasak ministrės, stojimo nauda ypač ryški dabartiniu „geopolitinio nerimo“ laikotarpiu.
„Tai labai svarbu ir mūsų verslui, pramonei – kad suteiktume jiems užuovėją ir apsaugą Sąjungoje“, – sakė Þorgerður.
Ji pabrėžė, kad narystė ES Islandijai būtų naudinga tiek ekonomiškai, tiek saugumo prasme.
Taip pat skaitykite:
„Mes visada turime didesnę infliaciją ir aukštesnes palūkanų normas nei kitos Europos šalys. O ekonomikoje yra per daug monopolijų“, – teigė Þorgerður.
Ministrės vertinimu, narystė būtų naudinga ir pačiai ES, nes Islandija yra geostrategiškai svarbi ir turtinga valstybė.
Kalbėdama apie rugpjūčio referendumą, ji akcentavo demokratinį aspektą.
„Mes perduodame galią žmonėms“, – sakė Þorgerður.
„Manau, kad būtų naudinga tiek Islandijai, tiek Europos Sąjungai derėtis dabar – ne po dvejų metų ar kada nors vėliau, o dabar“, – įsitikinusi ministrė.
