Pirmasis pensijų reformos mėnuo parodė, kad dalis gyventojų nusprendė pasinaudoti galimybe trauktis iš antrosios pensijų pakopos, tačiau didžioji dauguma kaupiančiųjų sistemoje liko.

Per pirmąjį mėnesį buvo pateikta daugiau kaip 300 tūkst. prašymų nutraukti kaupimą, o tai sudaro apie 21 proc. iš 1,45 mln. šiuo metu antrojoje pakopoje dalyvaujančių gyventojų.

Vis dėlto net keturi iš penkių papildomai savo pensijai kaupiančių lietuvių pasirinko likti sistemoje ir toliau planuoti finansinę ateitį.

Didžiausias aktyvumas – pirmosiomis savaitėmis

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, kad prašymų pateikimo dinamika atitiko išankstines prognozes. Didžiausias aktyvumas fiksuotas pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius sumažėjo kelis kartus.

„Matome, kad pateikę prašymą žmonės aktyviai ieško informacijos apie ilgalaikio taupymo ir investavimo instrumentus, taip pat domisi galimybe atšaukti pradinį sprendimą“, – teigia V. Rūkas.

Tai rodo, kad dalis sprendimų galėjo būti priimti impulsyviai, ne iki galo įvertinus visas pasekmes.

Nors dalis gyventojų nusprendė trauktis, pati kaupimo sistema ir toliau generuoja grąžą. Vien per pirmąjį metų mėnesį antrosios pakopos pensijų fondai dalyviams, įskaitant ir tuos, kurie jau pateikė prašymus, bet dar nėra pasitraukę – uždirbo daugiau kaip 100 mln. eurų.

LIPFA vadovas primena, kad panaši situacija buvo ir Estijoje 2021 metais, kai dalis gyventojų atsiėmė lėšas. Tačiau ten didžioji jų dalis buvo išleista vartojimui. Tikimasi, kad Lietuvoje šio scenarijaus pavyks išvengti.

Atsargiai – sukčiai jau taikosi

Asociacija įspėja apie dar vieną pavojų – sukčius. Pensijų fondus administruojančios bendrovės jau gauna signalų, kad dalis atsiimtų lėšų tampa sukčių taikiniu.

„Kalbame apie pinigus, kauptus daugelį metų būsimai pensijai. Todėl labai svarbu neskubėti, neatskleisti bankinių duomenų ir bet kokius investavimo ar pervedimo pasiūlymus vertinti itin kritiškai“, – perspėja V. Rūkas.

Kaip skelbia „Sodra“, per pirmąjį mėnesį jau buvo patenkinta apie 30 tūkst. prašymų. Iš jų daugiau nei 17 tūkst. žmonių nusprendė likti antrojoje pakopoje, tačiau pasinaudojo galimybe atsiimti iki 25 proc. savo įmokomis sukauptos sumos.

Beveik 12 tūkst. patenkintų prašymų sudarė asmenys, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, arba tie, kurie kaupimą nutraukė dėl itin sudėtingų sveikatos aplinkybių.

Pasak V. Rūko, būtent galimybė pasitraukti kritinėmis gyvenimo situacijomis yra viena svarbiausių reformos dalių, suteikianti realią finansinę pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

Sukauptas turtas – daugiau nei 10 mlrd. eurų

Nuo 2019 metų, kai fondai pradėti valdyti gyvenimo ciklo principu, vidutinė investicinė grąža jau siekia apie 86,6 proc. Trijų fondų, „Pensija 1975–1981“, „Pensija 1982–1988“ ir „Pensija 1989–1995“, dalyviai savo sukauptą turtą jau yra padvigubinę.

2025 metų gruodžio pabaigos duomenimis, antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojai buvo sukaupę daugiau nei 10,6 mlrd. eurų. Per visą sistemos veikimo laikotarpį nuo 2004 metų sukurta nauda, investicijų grąža kartu su jau išmokėtomis lėšomis, viršijo 4 mlrd. eurų.

Valstybės paskata – apie 400 eurų per metus

Antroji pakopa išlieka vieninteliu investiciniu instrumentu Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda valstybė. Kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedama 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet tai sudaro apie 400 eurų per metus.

Pasak V. Rūko, per 30 metų laikotarpį, jei fondai vidutiniškai uždirbtų apie 7 proc. metinę grąžą, valstybės įnašas galėtų išaugti iki daugiau nei 40 tūkst. eurų papildomų lėšų prie asmens sukauptos sumos.

Nors reformos „langas“ paskatino dalį gyventojų persvarstyti savo pasirinkimus, statistika rodo, kad dauguma vis dėlto lieka sistemoje. Sprendimas pasitraukti ar likti turėtų būti grindžiamas ne emocijomis, o aiškiu finansiniu vertinimu.