Mokslas ir energijos gamyba yra glaudžiai susiję. Pastaraisiais metais pasiekta ne viena įspūdinga mokslo pažanga, galinti turėti didelę reikšmę ateities energetikai. Tačiau ypač daug dėmesio sulaukė netikėtas atradimas – keista medžiagos būsena, kuri daugiau nei 50 metų buvo laikoma nepasiekiama.

Ši tema energetikos sektoriuje aktuali jau dešimtmečius. Branduolinė energetika gali pagaminti didelius energijos kiekius, tačiau ją lydi saugumo klausimai ir įvairūs eksploatavimo ribojimai. Tuo pačiu mokslininkai daugelį metų siekia įgyvendinti branduolinės sintezės idėją, kuri dažnai minima kaip vienas perspektyviausių ilgalaikių sprendimų.

Net ir saulės energetika, dažnai vadinama atsinaujinančių išteklių lydere, keičiasi dėl naujų technologijų. Kuriamos naujos kartos saulės moduliai, leidžiantys reikšmingai padidinti efektyvumą. Viena ryškiausių krypčių – perovskitiniai saulės elementai, kurie dėl itin plonos struktūros gali būti pritaikomi ne tik ant įprastų paviršių, bet ir integruojami į langus ar lenktas konstrukcijas.

Energijos poreikį ir kainų spaudimą didina ir geopolitiniai bei kariniai įvykiai, kurie prisideda prie naftos kainų svyravimų. Tekste minima, kad operacija „Epic Fury“ esą lėmė Irano sprendimą uždaryti Hormūzo sąsiaurį, o tai prisidėjo prie staigaus naftos kainų kilimo. Dalis valstybių, siekdamos sumažinti tiekimo sutrikimų riziką, aktyvuoja strategines naftos atsargas.

Atsinaujinančios energetikos idėjos pasiekia ir politikos sprendimų lygmenį. Pavyzdžiui, Kentukio kongresmenas ir knygų autorius Thomas Massey, minimas kaip vieno teisės akto iniciatorius, teigiama, jau ne vienus metus elektrą namams gamina pasitelkęs panaudotą „Tesla“ bateriją, kurią sujungė su saulės moduliais.

Vis dėlto, nepaisant pažangos, energetikos sektorius tebėra ieškojimų stadijoje. Viena didžiausių šiuolaikinių problemų – kaip saugiai didinti pagaminamos energijos kiekį ir kartu mažinti nuostolius, atsirandančius perduodant elektrą dideliais atstumais. Būtent šioje vietoje naujas atradimas gali būti ypač svarbus.

Komanda iš „Brookhaven National Laboratory“ pranešė sukūrusi medžiagos būseną, kuri nėra nei klasikinė kieta būsena, nei įprastas skystis. Ši būsena, anot mokslininkų, ilgą laiką buvo tik teorinė ir iki šiol nebuvo patikimai stebėta praktikoje.

Tyrėjai šį reiškinį pavadino eksitoniumu (excitonium). Tai vadinamoji „sulaužytos simetrijos“ (broken-symmetry) būsena, kuri, kaip teigiama, buvo numatyta beveik prieš 50 metų, tačiau ilgą laiką išliko nepatvirtinta eksperimentiškai.

Pasak aprašymo, eksitoniumas pasižymi dvigubu elgesiu – tam tikromis sąlygomis primena ir kietą, ir skystą medžiagą. Teigiama, kad nevienalytė elektronų porų sandara galėtų sudaryti prielaidas itin mažų nuostolių, potencialiai net beveik be nuostolių, elektros perdavimui. Tokia perspektyva gali būti svarbi tiek švarios energetikos plėtrai, tiek visos elektros infrastruktūros efektyvinimui.

Nors šiandien dalis namų ūkių energiją sieja su saulės ar vandenilio technologijomis, tyrėjų aprašoma „paslėpta“ medžiagos būsena gali atverti naujų galimybių, kurios per artimiausius dešimtmečius pakeistų energijos gamybos ir perdavimo principus.