Branduolinės energetikos sektoriuje – naujas skandalas. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulis pamažu grįžta prie branduolinės energijos kaip galimo sprendimo siekiant mažinti taršą, tačiau Japonijoje kilęs pranešėjo signalas sukėlė rimtų klausimų dėl vienos elektrinės saugumo.

Viskas prasidėjo tuomet, kai pranešėjas, dirbęs branduolinėje jėgainėje, iškėlė abejonių dėl saugos dokumentų. Vėliau pradėtas tyrimas atskleidė, kad elektrinės seisminės rizikos duomenys galėjo būti koreguojami. Pagrindinis klausimas – kas ir kodėl galėjo imtis tokių veiksmų.

Pranešėjai ne kartą keitė visuomenės suvokimą apie skirtingų sektorių užkulisius. Tokie signalai dažnai tampa vienu efektyviausių būdų atskleisti galimus pažeidimus ar sukčiavimą, nes vidinė informacija neretai išryškina tai, ko neaptinka įprastos patikros.

Pastaraisiais metais branduolinę energetiką kai kuriose šalyse nustelbė atsinaujinančių išteklių plėtra. Vėjo ir saulės energijos sprendimai daugeliui valstybių tapo natūralia kryptimi, tačiau tokiai infrastruktūrai dažnai reikia didelių žemės plotų, o energijos gamybos stabilumas priklauso nuo gamtos sąlygų.

Japonija kelis dešimtmečius rėmėsi branduoline energetika kaip vienu pagrindinių energijos šaltinių. Vis dėlto tokia gamyba reikalauja itin griežtų saugumo standartų – klaidos ar netikslūs duomenys gali turėti katastrofiškų padarinių. Tai primena Černobylio ir Fukušimos avarijos, kurios parodė, kaip smarkiai branduoliniai incidentai gali paveikti žmones ir aplinką.

Šįkart dėmesio centre atsidūrė „Hamaoka“ branduolinė elektrinė, dėl kurios pradėtas platesnis tyrimas. Skelbiama, kad branduoliniai objektai privalo teikti tikslius ir sąžiningus seisminius duomenis valdžios institucijoms bei saugos reguliuotojams, nes tokia informacija yra viena esminių vertinant rizikas ir priimant sprendimus dėl eksploatacijos.

Tyrime minima, kad su „Hamaoka“ elektrine siejama bendrovė „Chubu Electric Power Company“ galėjo klastoti seisminius duomenis mažiausiai dešimtmetį. Teigiama, kad nuo 2012 metų kai kuriuose saugos dokumentuose rodikliai galėjo būti koreguojami, o tai galiausiai sukėlė nepasitikėjimą ir paskatino institucijų dėmesį.

Pranešime pažymima, kad ši istorija turėjo ir ekonominių pasekmių – esą po viešumo bendrovės akcijų vertė smuko, o tyrimas įgavo pagreitį. Taip pat pabrėžiama, kad energetinio saugumo klausimai Japonijai tapo dar jautresni pastaraisiais metais, kai šalis ieško būdų užtikrinti stabilų energijos tiekimą.

Šio tyrimo išvados, jei pasitvirtins, gali turėti ilgalaikių pasekmių Japonijos branduolinės energetikos sektoriui – tiek pasitikėjimo, tiek reguliavimo, tiek ateities investicijų prasme.