Miunchene susirinkę JAV pareigūnai sureagavo į Europoje stiprėjantį siekį didinti technologinį savarankiškumą ir pasiuntė aiškią žinutę: didžiausia grėsmė yra Kinija, o ne Amerika.

Europos Sąjunga rengia strategiją, kuri turėtų sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų. Donaldo Trumpo sugrįžimas į valdžią paskatino dar atidžiau vertinti amerikietiškas debesijos paslaugas bei tokias bendroves kaip „Starlink“ ir „X“ – dalis Europos pareigūnų nerimauja, kad Vašingtonas turi pernelyg didelę įtaką žemyno skaitmeninei infrastruktūrai.

Vokietijoje vykusios Miuncheno saugumo konferencijos metu JAV siekė nuraminti šiuos nuogąstavimus. JAV Nacionalinis kibernetinio saugumo direktorius Seanas Cairncrossas ketvirtadienį pabrėžė, kad teiginiai, jog D. Trumpas galėtų „išjungti internetą“, nėra patikimas argumentas.

Pasak jo, Europa ir JAV susiduria su tais pačiais pavojais ir tais pačiais priešininkais. Vietoj bandymo atsitraukti nuo Amerikos, jis ragino mažinti priklausomybę nuo Kinijos technologijų: „Yra švari technologijų grandinė. Ji daugiausia yra amerikietiška. Ir yra kinų technologijų grandinė.“

Se. Cairncrosso teigimu, bandymas prilyginti JAV technologijas Kinijos technologijoms yra klaidinantis: „Tvirtinti, kad JAV technologijos yra tokios pat rizikingos kaip Kinijos, yra didžiulė klaidinga lygybė.“ Jis aiškino, kad JAV asmens duomenys nėra „nukreipiami valstybei“, primindamas, jog Pekinas turi teisės aktus, leidžiančius reikalauti iš įmonių perduoti duomenis stebėjimo ar šnipinėjimo tikslais.

Vis dėlto šios pastangos malšinti įtampą nebūtinai pakeis kryptį, kuria juda Europa. Europos Komisija šį pavasarį ketina pristatyti „technologinio suverenumo“ paketą, kuriuo siekiama sustiprinti vietines technologijas. Sausį Komisija pateikė kibernetinio saugumo pasiūlymą, kuris, jei būtų patvirtintas, galėtų tapti pagrindu pašalinti tiekėjus, keliančius saugumo riziką, įskaitant ir iš JAV.

„Norime užtikrinti, kad kritiniuose sektoriuose neturėtume rizikingų priklausomybių“, – Miunchene penktadienį duodama interviu sakė Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen. Anot jos, rizikos ypač ryškios dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų ir puslaidininkių srityse: Europa turi turėti bent minimalų savų pajėgumų lygį.

Europos siekis mažinti priklausomybę nuo JAV nėra naujas, tačiau pastaraisiais mėnesiais jis sustiprėjo, kai transatlantiniai santykiai ėmė braškėti. Vasario mėnesį atlikta „POLITICO“ apklausa parodė, kad keturiose šalyse daugiau žmonių JAV laiko nepatikimu, o ne patikimu sąjungininku; Vokietijoje taip teigė apie pusę apklaustų suaugusiųjų, o Kanadoje – 57 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas konferencijoje penktadienį pareiškė, kad JAV lyderystės pretenzija yra ginčijama ir galbūt jau prarasta.

Europa vis dar ieško atsakymo, kaip praktiškai atrodytų ryžtingas technologinio suverenumo modelis. Diskusijos apima pramonės politikos programas, viešųjų pirkimų taisyklių keitimą, duomenų ir kibernetinio saugumo reikalavimus tiek verslui, tiek valstybės institucijoms.

Europos kibernetinio saugumo vadovai Miunchene pabrėžė, kad technologinis suverenumas nereiškia ryšių nutraukimo su patikimais partneriais. Prancūzijos kibernetinio saugumo agentūros „ANSSI“ vadovas Vincentas Strubelis aiškino, jog suverenumas reiškia siekį nebūti pririštiems prie kitur nustatytų taisyklių.

„Tai yra apie tai, kaip nustatyti, kokį svertą ne Europos šalys gali turėti dėl jų teikiamų technologijų“, – sakė V. Strubelis. Pasak jo, tai nėra klausimas, ar su kuria nors šalimi elgiamasi draugiškai ar priešiškai – svarbiausia pripažinti, kad šiuo metu Europa dažnai neturi įtakos tam, kaip tas svertas galėtų būti panaudotas.

Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros „BSI“ vadovė Claudia Plattner taip pat akcentavo savarankiškumo svarbą: „Turime tapti nepriklausomesni. Turime stiprinti savo vietos ir Europos pramonę. Turime tapti skaitmeniškai sėkmingi – tai būtina ekonominei galiai ir saugumui.“

„BSI“ planuoja išbandyti suverenaus debesijos modelio pasiūlymus, kuriuos teikia kelios didelės technologijų bendrovės, įskaitant „AWS“ ir „Google“. Testai turėtų parodyti, ar Europoje teikiamos paslaugos gali veikti nepriklausomai nuo pagrindinių patronuojančių sistemų, o jų rezultatai prisidėtų prie Vokietijos nacionalinės debesijos strategijos formavimo.

Europos bandymus atsitraukti nuo JAV kritikuojantys ekspertai įspėja, kad tai gali atsiliepti saugumui. Grėsmių žvalgybos bendrovės „Recorded Future“ vadovas Christopheris Ahlbergas teigė suprantantis, kodėl tokios sritys kaip karinis vadovavimas ir kontrolė turi likti nacionalinėse rankose. Tačiau jis perspėjo, kad prastesnių kibernetinių produktų pasirinkimas vien dėl suverenumo gali brangiai kainuoti.

„Jei pradėsite rinktis prastesnius kibernetinius produktus vien tam, kad pasiektumėte suverenumą, tapsite taikiniu numeris vienas, nes grėsmę keliantys veikėjai atras pažeidžiamumus“, – sakė jis.

Nors įtampa dėl JAV dominavimo technologijų rinkoje išlieka, Vašingtoną ir Europos sostines vienija atsargesnis požiūris į kinų technologijas. ES rengia teisinius reikalavimus, kurie turėtų pašalinti kinų technologijas iš kritinių tiekimo grandinių: telekomunikacijų tinklų, energetikos tinklų, saugumo sistemų ir geležinkelių. Kinijos vyriausybė tokias iniciatyvas kritikavo, vadindama jas atviru protekcionizmu.

Dalis planuojamų priemonių primena tai, ką JAV institucijos darė per pastarąjį dešimtmetį. Prancūzijos kibernetinės politikos konsultantas Sébastienas Garnault pastebėjo, kad JAV gerai supranta nacionalinio saugumo logiką: jos nenori girdėti teiginio, jog pačios yra grėsmė, tačiau puikiai suvokia atsparumo svarbą.

Se. Cairncrossas pabrėžė, kad D. Trumpas pirmiausia gina Amerikos interesus, ir tai galioja ir kibernetinėje erdvėje. Tačiau, anot jo, JAV nenori likti vienos: „Nenorime, kad tai būtų tik Amerika. Norime partnerystės.“

Iranas įvardijamas kaip viena didžiausių JAV ir Europos kibernetinių grėsmių, o jo įsilaužėlių grupės, kaip teigiama, pradeda atsakomąsias atakas. Taip pat daugėja atvejų, kai kibernetiniai šnipai apsimeta netikromis „Signal“ pagalbos paskyromis, kad gautų prieigą prie valdžios pareigūnų žinučių, o su valstybėmis siejami įsilaužėliai vis dažniau taikosi į kritinius sektorius.

„Turime turėti ir puolamuosius pajėgumus“, – yra sakiusi H. Virkkunen.