Kanados vyriausybė šią savaitę pristatė plataus masto naujų investicijų paketą, kuriuo siekiama įtvirtinti šalies vaidmenį kaip vienos iš pasaulinių lyderių sparčiai augančiame kritinių mineralų sektoriuje.

Antradienį, kovo 3 d., Toronte vykusioje Kanados „Prospectors & Developers Association of Canada“ (PDAC) konferencijoje energetikos ir gamtinių išteklių ministras Timas Hodgsonas pristatė daugiau nei 3,6 mlrd. Kanados dolerių vertės programas ir finansavimo įsipareigojimus, skirtus padėti Kanados mineralams patekti „nuo kasyklos iki rinkos“.

Iniciatyvos apima iki 165,2 mln. Kanados dolerių 22 Kanados projektams, kad būtų paspartintas planavimas, plėtra ir perdirbimo pajėgumų didinimas. Tikimasi, kad tai leis pritraukti daugiau kaip 434 mln. Kanados dolerių kritinių mineralų projektų kapitalo investicijų aštuoniose provincijose.

Kartu paskelbta ir apie 1,5 mlrd. Kanados dolerių vertės „First and Last Mile Fund“ startą. Šis fondas skirtas svarbiausiai infrastruktūrai – nuo kelių iki elektros perdavimo tinklų – plėtoti, kad kasyklos galėtų efektyviau transportuoti mineralus į perdirbimo centrus ir rinkas.

„Vyriausybė investuoja protingai, kad galėtume panaudoti savo mineralinį turtą… ir užtikrinti, jog nauda atitektų visiems kanadiečiams“, – pabrėžė Timas Hodgsonas.

Ministro teigimu, šios priemonės padės kurti gerai apmokamas darbo vietas, stiprins ekonominį ir nacionalinį saugumą bei prisidės prie kaimo ir atokių bendruomenių atsparumo.

Finansavimo naujienos paskelbtos netrukus po „Fraser Institute“ metinės kalnakasybos bendrovių apklausos, kurioje vertinamas skirtingų pasaulio jurisdikcijų patrauklumas investicijoms. 2025 m. ataskaitoje Kanados provincijos užėmė 2-ąją („Ontario“) ir 3-iąją („Saskatchewan“) vietas, o „Ontario“ reitinge pakilo iš 15-osios pozicijos, kurią buvo užėmusi 2024 m.

Otavos vizija formuoja Kanados kalnakasybos strategiją

T. Hodgsono pasisakymą dėl federalinių investicijų papildė kovo 1 d., sekmadienį, PDAC atidarymo ceremonijoje sakyta ministro parlamentinio sekretoriaus Claude’o Guay kalba.

Jis akcentavo, kad Otava kritinius mineralus vertina kaip kur kas daugiau nei paprastas žaliavas.

„Kritiniai mineralai yra ne tik svarbūs – jie yra pamatiniai. Jie sudaro švariosios energetikos pertvarkos pagrindą ir vis dažniau tampa būtini mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė Claude’as Guay.

„Geopolitinės įtampos, spartėjančių klimato tikslų ir augančios konkurencijos dėl strateginių išteklių laikais Kanada veikia ryžtingai“, – tęsė Claude’as Guay.

„Kalba eina ne tik apie tai, ką išgauname, bet ir apie tai, kaip kuriame, perdirbame, rafinuojame, pernaudojame ir sukuriame vertę visoje tiekimo grandinėje“, – pabrėžė Claude’as Guay.

Anot jo, šiuo metu vyksta struktūrinis pokytis: kritiniai mineralai tampa strateginiu turtu, o energetinis saugumas, ekonominis konkurencingumas ir pramoninis suverenitetas neatsiejami nuo to, kaip valstybė vysto ir valdo savo gamtinius išteklius.

C. Guay teigė, kad Kanada turi išskirtines prielaidas: šalyje yra apie 170 pažengusios stadijos mineralų projektų, daugiau nei pusė jų artimiausiais metais turėtų pradėti veikti. Šie projektai apima retuosius žemės elementus, litį, varį ir grafitą.

Jo teigimu, kartu su stabilia valdysenos sistema ir aukštais aplinkosaugos standartais tai suteikia Kanadai „privilegijuotą poziciją“ šalies viduje ir tarptautinėje arenoje.

„Kanada yra turtinga ne tik išteklių – Kanada yra turtinga pasitikėjimo ir patikimumo“, – sakė Claude’as Guay.

Vis dėlto Otavos strategija, pasak jo, neapsiriboja vien išgavimu. Federalinė valdžia siekia kurti pilnas, nuo pradžios iki pabaigos integruotas vertės grandines, kad žaliavos būtų perdirbamos ir paverčiamos pažangiais produktais pačioje Kanadoje.

„Mūsų požiūris – tai ne vien mineralų kasimas iš žemės. Tai – gerų darbo vietų kūrimas, kaimo ir šiaurinių bendruomenių stiprinimas bei mūsų pramoninio ir nacionalinio saugumo poreikių užtikrinimas“, – sakė Claude’as Guay.

Jis pridūrė, kad kritiniai mineralai dabar tiesiogiai siejami su gynyba, dirbtiniu intelektu ir pažangiąja gamyba, o jų prieinamumas tampa suvereniteto klausimu ne mažiau nei gerovės.

Vienas iš strategijos ramsčių – Kanados Didžiųjų projektų biuras („Major Projects Office“, MPO), įkurtas tam, kad spartintų leidimų išdavimą ir koordinuotų federalinius sprendimus dėl stambių plėtros projektų. C. Guay teigimu, nuo biuro įkūrimo jam perduota daugiau nei 116 mlrd. Kanados dolerių vertės nacionalinės reikšmės projektų, įskaitant ir tuos, kurie susiję su kritinių mineralų tiekimo grandinių plėtra.

„Šie projektai paspartins ir įtvirtins Kanados vario, nikelio ir volframo tiekimo grandines – mineralus, kurie yra esminiai ne tik švarioms technologijoms, bet ir gynybos sistemoms, aviacijai bei telekomunikacijoms“, – sakė Claude’as Guay.

Jis pabrėžė, kad nors MPO siekia suteikti investuotojams daugiau aiškumo ir užtikrintumo, tai bus daroma išlaikant čiabuvių teises ir griežtus aplinkosaugos standartus.

Šią kryptį, pasak C. Guay, sustiprina ir 2026 m. Kanados biudžetas, neseniai patvirtintas parlamente. Jame numatytas naujas kritinių mineralų suverenus fondas („Critical Minerals Sovereign Fund“), skirtas mobilizuoti privatų kapitalą ir tapti atramine investicija strategiškai svarbiems projektams.

„Tikslas paprastas – suteikti tokį užtikrintumą, kurio reikia, kad projektai pagaliau peržengtų finišo liniją“, – sakė Claude’as Guay.

Jis taip pat priminė, kad „First and Last Mile Fund“ siekia užlopyti infrastruktūros spragas, kurios dažnai stabdo kasybos plėtrą, ir užtikrinti, kad mineralai pasiektų perdirbėjus, gamintojus bei eksporto rinkas. Be to, vyriausybė išplėtė kritinių mineralų žvalgybos mokesčių kredito („Critical Mineral Exploration Tax Credit“) taikymo sritį, įtraukdama dar 12 mineralų, laikomų svarbiais gynybos, puslaidininkių ir energetikos technologijoms.

„Kartu šios priemonės siekia vieno aiškaus tikslo – namuose sukurti daugiau vertės nei bet kas kitas, bet kurioje pasaulio vietoje“, – sakė Claude’as Guay.

Be vidaus priemonių, jis akcentavo ir sąjungų reikšmę. Kanada bendradarbiauja su partneriais tokiomis iniciatyvomis kaip kritinių mineralų gamybos aljansas („Critical Minerals Production Alliance“) ir G7 formatu, siekdama stiprinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo dominuojančių gamintojų.

„Gyvename kontekste, kuriame medžiagas pernelyg dažnai kontroliuoja keli veikėjai – vieni geresni už kitus. Kanada pasirengusi būti patikima partnerė“, – sakė Claude’as Guay.

Vidaus bendradarbiavimas

Federalinės vizijos centre, pasak C. Guay, yra susitaikymas ir partnerystė su čiabuvių tautomis. Šiuo metu visoje šalyje galioja daugiau nei 500 čiabuvių ir kasybos susitarimų, kuriais įtvirtinamos ilgalaikės bendruomenių naudos ir socialinės licencijos nuostatos.

Čiabuvių grupės vis aktyviau dalyvauja kaip nuosavybės dalininkės ir bendra-valdytojos išteklių bei infrastruktūros projektuose. Šias pastangas remia federalinės programos, įskaitant 80 mln. Kanados dolerių pagal čiabuvių gamtinių išteklių partnerystės programą („Indigenous Natural Resources Partnerships Program“), 13,5 mln. Kanados dolerių pagal kritinių mineralų infrastruktūros dotacijų kryptį ir iki 10 mlrd. Kanados dolerių paskolų garantijų pagal čiabuvių paskolų garantijų programą („Indigenous Loan Guarantee Program“).

„Tai – ekonominė partnerystė ir susitaikymas veiksme“, – sakė Claude’as Guay.

Jis pabrėžė ir tarptautinę PDAC renginio reikšmę, teigdamas, kad jame vykstantys pokalbiai ir susitarimai turi poveikį globaliai.

„Kas vyksta šiuose kambariuose, šiuose kambariuose ir nelieka. Šie pokalbiai formuos tiekimo grandines, energetikos sistemas ir ekonominį atsparumą kiekviename žemyne“, – sakė Claude’as Guay.

Anot jo, Kanados tikslas aiškus.

„Kaip stipri suvereni valstybė, pasirinkusi paversti savo mineralinį turtą strateginiu nacionaliniu aktyvu, Kanada turi tai, ko nori pasaulis. Esame pasirengę lyderystei, pasirengę partnerystėms ir pasirengę verslui“, – sakė Claude’as Guay.

„Mes ne tik ruošiamės šiai naujai pasaulio erai – mes ją formuojame“, – pridūrė Claude’as Guay.