Persijos įlankos sąjungininkės su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais priešaky ragina prezidentą Donaldą Trumpą toliau tęsti karą prieš Iraną, argumentuodamos tuo, kad JAV vadovaujama bombardavimo kampanija nepakankamai susilpnino Teheraną, teigia JAV, Persijos įlankos šalių ir Izraelio pareigūnai.

Karo pradžioje privačiai murmėjusios, kad joms nebuvo tinkamai iš anksto pranešta apie JAV ir Izraelio puolimą, ir besiskundusios, kad JAV nepaisė jų perspėjimų, jog karas turės niokojančių padarinių visam regionui, dabar kai kurios regiono sąjungininkės įrodinėja Baltiesiems rūmams, kad šis momentas suteikia istorinę galimybę kartą ir visiems laikams palaužti Teherano dvasininkų valdžią.

Saudo Arabijos, JAE, Kuveito ir Bahreino pareigūnai privačiuose pokalbiuose teigė nenorintys, kad karinė operacija baigtųsi dar neįvykus reikšmingiems pokyčiams Irano vadovybėje arba kol iš esmės nepasikeitė Irano elgesys, teigia pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgalioti viešai komentuoti.

Persijos įlankos šalių spaudimas pasireiškia tuo metu, kai D. Trumpas svyruoja tarp tvirtinimo, kad nualinta Irano vadovybė yra pasirengusi derėtis dėl karo pabaigos, ir grasinimo toliau eskaluoti karą, jei greitai nebus pasiektas susitarimas.

Tuo pat metu D. Trumpui tėvynėje sunkiai sekasi sutelkti visuomenės paramą dėl karo, per kurį Artimuosiuose Rytuose žuvo daugiau kaip 3 000 žmonių ir kuris drebina pasaulio ekonomiką. Vis dėlto JAV lyderis vis garsiau kalba, kad jį visiškai remia svarbiausi Artimųjų Rytų sąjungininkai, įskaitant ir tuos, kurie karo išvakarėse abejojo dėl naujos karinės kampanijos.

„Saudo Arabija atkakliai kovoja. Kataras duoda atkirtį. JAE duoda atkirtį. Kuveitas kovoja. Bahreinas kovoja, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sekmadienio vakarą, kai iš savo namų Floridoje vyko į Vašingtoną. – Jie visi kovoja.“

Persijos įlankos šalyse yra JAV pajėgų ir bazių, iš kurių JAV rengė smūgius Iranui, tačiau pačios neprisijungė prie atakų.

Persijos įlankos sąjungininkės remia karą skirtingu mastu

Nors šiuo metu regiono lyderiai iš esmės palaiko JAV pastangas, vienas Persijos įlankos valstybės diplomatas įvardijo esant tam tikrą susiskaldymą: Saudo Arabija ir JAE garsiausiai ragina didinti karinį spaudimą Teheranui.

JAE tapo bene griežčiausiai nusiteikusia Persijos įlankos šalimi ir aktyviai siekia, kad D. Trumpas įsakytų pradėti sausumos invaziją, sakė diplomatas. Kuveitas ir Bahreinas taip pat pritaria šiam variantui. JAE, kurie patyrė daugiau kaip 2 300 Irano raketų ir dronų atakų, vis labiau nepatenkinti, nes karas tęsiasi, o raketų ir dronų kruša grasina sugadinti jų, kaip saugaus, švaraus ir turtingo Artimųjų Rytų prekybos bei turizmo centro, įvaizdį.

Omanas ir Kataras, kurie istoriškai veikia kaip tarpininkas tarp ilgą laiką ekonomiškai izoliuoto Irano ir Vakarų, pasisako už diplomatinį sprendimą.

Diplomatas sakė, kad Saudo Arabija argumentavo JAV, jog, nutraukus karą dabar, nebus pasiektas „geras susitarimas“, garantuojantis Irano kaimynių – arabų šalių – saugumą.

Saudo Arabija teigia, kad galutinis susitarimas dėl karo baigties turi neutralizuoti Irano branduolinę programą, sunaikinti jo balistinių raketų pajėgumus, nutraukti Teherano paramą statytinių grupuotėms, taip pat užtikrinti, kad ateityje islamo respublika negalėtų veiksmingai uždaryti Hormuzo sąsiaurio, kaip atsitiko šio karo metu. Prieš karą šiuo vandens keliu buvo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos.

Norint pasiekti šiuos tikslus, teokratija, valdanti šalį nuo 1979 m. islamo revoliucijos laikų, turėtų smarkiai pakeisti kursą arba būti pašalinta.

Tuo tarpu aukšto rango JAE pareigūnai vis labiau griežtina retoriką Irano atžvilgiu.

„Irano režimas, kuris paleidžia balistines raketas į gyvenamuosius namus, paverčia ginklu pasaulinę prekybą ir remia savo statytinius, nebėra priimtinas regioninio kraštovaizdžio bruožas“, – rašė JAE užsienio reikalų ministerijos valstybės ministrė Noura Al Kaabi savo skiltyje, kurią pirmadienį paskelbė su valstybe susijęs anglų kalba leidžiamas laikraštis „The National“. Ji pridūrė: „Norime garantijos, kad tai daugiau niekada nepasikartos.“

Baltieji rūmai atsisakė komentuoti šiuos svarstymus su Persijos įlankos sąjungininkėmis. Tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pabrėžė, kad JAV ir jos Persijos įlankos arabų sąjungininkės laikosi vieningos nuomonės dėl Irano.

„Jie yra religiniai fanatikai, kuriems niekada negalima leisti turėti branduolinio ginklo, nes jie turi apokaliptinę ateities viziją, – sakė M. Rubio apie Iraną transliuotojo ABC laidoje „Good Morning America“. – Beje, visi jų kaimynai tai žino, todėl visi jų kaimynai palaiko mūsų dedamas pastangas.“

Ar Persijos įlankos sąjungininkės prisijungs prie kovos?

D. Trumpas dar neragino Persijos įlankos šalių dalyvauti puolamosiose operacijose.

Vienas iš veiksnių gali būti tas, kad administracija galbūt apskaičiavo, jog neverta patirti logistinių komplikacijų, kurios galėtų kilti, danguje atsiradus pernelyg dideliam skaičiui karinių pajėgų, ne tik Izraelio.

Pirmosiomis karo dienomis trys amerikiečių naikintuvai per klaidą buvo numušti draugiškos Kuveito ugnies Irano oro puolimo įkarštyje. Visi šeši įgulos nariai saugiai katapultavosi iš naikintuvų „F-15E Strike Eagles“.

O šeši amerikiečių kariai žuvo kovo 12 d., kai jų degalų papildymo lėktuvas KC-135 nukrito vakarų Irake.

Kitas veiksnys – kad tik JAE ir Bahreinas yra Persijos įlankos valstybės, palaikančios oficialius diplomatinius santykius su Izraeliu, ir tai dar labiau apsunkina jų skaičiavimus, pažymi Tarptautinės krizių grupės Persijos įlankos ir Arabijos pusiasalio projektų vadovė Yasmine Farouk.

Tačiau Iranas perspėjo, kad atakuos kaimyninių šalių kritinės svarbos infrastruktūrą, įskaitant gėlinimo įrenginius, kurie aprūpina regioną geriamuoju vandeniu, jei D. Trumpas įvykdys savo grasinimą smogti Irano elektrinėms, jei šis iki balandžio 6 d. neatidarys Hormuzo sąsiaurio.

„Aiškaus tikslo nebuvimas, pasitikėjimo, kad JAV tikrai eis iki galo ir užbaigs pradėtą darbą, nebuvimas… kai kurias šalis verčia nusiteikti nenoriai, – sakė Y. Farouk. – Tačiau jei vienoje iš tų šalių įvyktų incidentas su pasekmėmis ar masinėmis aukomis, tada būtų pateisinimas joms įstoti į karą.“

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.