Kas iš tiesų teršia labiausiai? Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį tarp žmonių ir emisijos
Ar socialiniai skirtumai daro įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms? Kaip turėtų būti planuojami miestai, kad tarša mažėtų? Ir ar didelės investicijos, tokios kaip „Port Polska“, iš tiesų gali sumažinti aviacijos taršą?
Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo tarpdisciplininio centro „EUROREG“, veikiančio prie Varšuvos universiteto, tyrėjai. Tyrėjų komandai, kuriai vadovavo dr. Michałas Czepkiewiczius, rūpėjo tiek kasdienis judėjimas miestuose, tiek ilgesnės kelionės – šalies viduje ir į užsienį.
Jų darbo rezultatas – ataskaita „Kas mus judina? Miestas, klimatas, mobilumas“, parengta remiantis Trimiestio ir Poznanės aglomeracijų duomenimis. Joje analizuojama, kaip skirtingose socialinėse grupėse pasiskirsto su judėjimu susijusios emisijos ir kas lemia transporto pasirinkimus.
Kaip ir pati mobilumas, taip ir emisijos pasiskirsto itin netolygiai. Tyrimo imtyje 10 proc. žmonių, kurių su kelionėmis susijusi tarša didžiausia, sudaro apie 44 proc. visų judėjimo emisijų. Dar ryškesni skirtumai matomi vertinant skrydžius: aktyviausi 10 proc. keliautojų sukuria net 68 proc. su aviacijos transportu susijusių emisijų.
Svarbus veiksnys – išsilavinimas. Daugiausia teršia aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, o mažiausiai – turintys pagrindinį ar profesinį išsilavinimą.
Skirtumai ypač išryškėja vertinant tolimas keliones: geriau išsilavinę asmenys dažniau moka užsienio kalbas, labiau domisi pasauliu ir dažniau vyksta į užsienį. Tyrėjų teigimu, studijų laikotarpis taip pat palengvina tarptautinių ryšių užmezgimą, o tai vėliau neretai virsta dažnesnėmis kelionėmis.
Ataskaitoje akcentuojama ir kita įžvalga: didesnis mobilumas bei didesnės emisijos ne visada reiškia didesnį pasitenkinimą. Žmonės, kurie gyvena arčiau centro, dažniau juda pėsčiomis arba dviračiu, neretai jaučiasi patenkinti, nors jų tarša mažesnė. Tuo metu daug keliaujantys – ypač automobiliu – dažnai patiria nuovargį, stresą ir frustraciją dėl spūsčių bei ilgo laiko kelyje.
Šeimose, auginančiose mažus vaikus, automobilis, anot tyrėjų, tampa beveik norma. Paplitęs įsitikinimas, kad automobilis yra saugiausias ir „natūraliausias“ būdas judėti, ypač gimus vaikui.
Ataskaita atkreipia dėmesį ir į lyčių aspektą: būtent iš vyrų dažniau tikimasi, kad jie turės vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, taip pat priims su šeimos judėjimu susijusius sprendimus. Tai siejama su visuomenėje įsitvirtinusiais vyriškumo modeliais.
Nors keleivių skaičius auga, kelionės lėktuvu vis dar nėra masinis reiškinys – tik apie 25 proc. tirtų miestų gyventojų per metus iki apklausos buvo skridę lėktuvu. Kartu, ypač tarp jaunesnių žmonių, stiprėja nuomonė, kad be skrydžių sudėtinga pilnai mėgautis atostogomis ar plėtoti pomėgius.
Pasak tyrėjų, skraidymas turi ir socialinį, emocinį krūvį: jis tampa patrauklaus gyvenimo būdo simboliu ir net pasididžiavimo šaltiniu, o jo nebuvimas kartais vertinamas neigiamai.
