AI duomenų centrų paklausa sparčiai auga, tačiau jie patys savęs nepastatys. Didžiosios technologijų bendrovės į specializuotų objektų plėtrą šiemet nukreipia milžiniškas investicijas – keturios vadinamosios hiperskalės „Alphabet“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ bendrai tam skiria beveik 700 mlrd. JAV dolerių kapitalo išlaidų.

„Amazon“ praėjusį mėnesį pranešė, kad Luizianoje statys naują AI duomenų centrą, į kurį investuos 12 mlrd. JAV dolerių. Projektas, bendrovės teigimu, sukurs 540 nuolatinių darbo vietų pačiame objekte ir dar apie 1 700 papildomų pozicijų elektrikams, technikams bei saugos specialistams.

Tuo metu „Meta“ pernai investavo 27 mlrd. JAV dolerių į bendrą įmonę su „Blue Owl Capital“, kad Luizianoje būtų pastatytas didžiulis „Hyperion“ duomenų centras. Skelbiama, jog jis gali sunaudoti daugiau elektros nei visas Naujojo Orleano miestas.

Kol viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie tai, kad AI gali pakeisti biurų darbuotojus, duomenų centrų bumas kuria itin patrauklias galimybes kvalifikuotiems amatininkams ir techninių profesijų specialistams.

„Skaitmeninei revoliucijai reikia masyvaus fizinio pagrindo. Galiausiai tikrasis globalios technologijų plėtros ribojimas yra ne vien mikroschemų, energijos ar kapitalo trūkumas – didžiausia problema yra kritinis specializuotų talentų, reikalingų tai pastatyti, deficitas“, – „CNBC“ sakė didžiausios pasaulyje atrankos bendrovės „Randstad“ vadovas Sanderis van’t Noordende.

„Randstad“ trečiadienį paskelbtoje pasaulinėje 50 mln. darbo skelbimų analizėje nurodoma, kad 2022–2026 m. robotikos technikų paklausa šoktelėjo 107 proc. Šaldymo ir vėdinimo (HVAC) sistemų inžinierių poreikis augo 67 proc., o pramoninės automatikos technikų laisvų vietų skaičius padidėjo 51 proc.

Tuo pat metu tradicinių kvalifikuotų profesijų – pavyzdžiui, statybininkų ir elektrikų – darbo skelbimų skaičius, remiantis „Randstad“ analize, išaugo 27 proc.

„Diskusijos apie AI poveikį darbo rinkai dažnai apsiriboja programine įrangos puse – ar generatyvūs modeliai išstums biuro darbuotojus. Tačiau visiškai pamirštama esminė realybė: AI negali pats pasistatyti duomenų centrų“, – el. paštu atsiųstuose komentaruose teigė S. van’t Noordende.

Duomenų centrams reikia nuolatinių atnaujinimų

Pasaulyje šiuo metu veikia apie 12 tūkst. duomenų centrų, o norint patenkinti didelio našumo AI skaičiavimo pajėgumų poreikį, jų teks pastatyti dar tūkstančius. Profesionalių paslaugų įmonės „Marsh“ skaitmeninės infrastruktūros vadovas Mike’as Mathewsas sako, kad tokio tipo objektams būtina kas 4–6 metus atnaujinti pasenusias mechanines, elektros ir santechnikos sistemas.

Jo teigimu, būtent šie atnaujinimai ir modernizacija atveria „milžiniškas augimo zonas“ darbo rinkoje: prireikia tinklų inžinierių, elektrikų, mechanikos inžinierių, santechnikos ir šildymo rangovų, kurie diegia naujas skysčio aušinimo sistemas.

M. Mathewsas, pats būdamas ketvirtos kartos santechnikas, tokias pozicijas vadina „naujos apykaklės“ (angl. new-collar) darbais – tai aplinka, kur tradiciniai biuro ir fizinio darbo specialistai dirba greta, o jų indėlis vertinamas vienodai.

„Duomenų centrų srityje pirmą kartą matysime gerai apmokamus, aukštos kvalifikacijos amatininkus, fiziškai dirbančius šalia tinklų inžinierių, turinčių universitetinį išsilavinimą. Manau, tai bus puikus socialinis derinys, kurį matysime duomenų centruose“, – pridūrė M. Mathewsas.

Kvalifikacijos trūkumas kelia atlyginimus

S. van’t Noordende teigia, kad jau veikia vadinamoji „trūkumo priemoka“: per pastaruosius ketverius metus skelbimuose siūlomi HVAC inžinierių atlyginimai padidėjo maždaug 10–15 proc.

„Kai AI infrastruktūros paklausa ima lenkti mažėjančią darbo jėgos pasiūlą, šių specializuotų pareigų atlyginimai auga reikšmingai“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiame sektoriuje realu pasiekti ir šešiaženklį metinį atlygį.

Personalo atrankos bendrovė „Kelly Services“, remdamasi vidiniais ir trečiųjų šalių duomenimis, „CNBC“ pateikė vertinimą, kad techniniai specialistai, pereidami į aukštesnio lygio duomenų centrų roles, dažnai gali tikėtis 25–30 proc. didesnio atlyginimo. Vis dėlto įmonė pažymi, jog pilnas šių pareigybių atlyginimų paveikslas dar tik formuojasi, o priemoka priklauso nuo konkretaus vaidmens.

Prieš tai „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, laikomas viena centrinių AI duomenų centrų bumo figūrų, taip pat yra prognozavęs, kad darbuotojams, statantiems vadinamąsias AI gamyklas, atsivers galimybės uždirbti šešiaženkles sumas.

Vienas pagrindinių veiksnių, keliančių atlyginimus, yra darbo jėgos trūkumas. JAV, remiantis 2025 m. Nacionalinės gamintojų asociacijos duomenimis, iki 2033 m. gali trūkti 1,9 mln. gamybos sektoriaus darbuotojų. Tuo tarpu JAV organizacija „Associated Builders and Contractors“ skaičiuoja, kad 2027 m. reikės beveik pusės milijono naujų darbuotojų – daugiau nei 2026 m. prognozuoti 349 tūkst.

„Tai didžiulė problema jau dabar, ir ji tik blogės“, – „CNBC“ sakė duomenų centrų operatorės „Pure Data Centres“ vadovas Gary Wojtaszekas.

Anot jo, vienas teigiamas aspektas yra tai, kad AI šių darbų nepakeis: kažkas turės aptarnauti įrangą, prižiūrėti infrastruktūrą ir užtikrinti veikimą, todėl šios pozicijos išliks kritiškai svarbios.

Sprendimas – mokymai ir nauji talentų pritraukimo keliai

Kad būtų įveiktas kvalifikacijos trūkumas, verslas ir valdžios institucijos turės daugiau investuoti į mokymo programas, sako S. van’t Noordende.

Dar vienas reiškinys – specialistų „viliojimas“ iš kitų sektorių, nes energetikos, gynybos ir technologijų srityse dažnai persidengia reikalingi techniniai įgūdžiai. Tai „CNBC“ komentavo pasaulinės darbo rinkos konsultacijų įmonės „Mercer“ vyriausiasis darbo jėgos strategas Williamas Selfas.

Kovo pradžioje „BlackRock“ paskelbė 100 mln. JAV dolerių iniciatyvą, skirtą padėti parengti naują kvalifikuotų amatininkų kartą. Bendrovės vadovas Larry Finkas tuomet pabrėžė, kad vien kapitalo nepakanka įgyvendinti infrastruktūrai reikalingas investicijas.

„Įgūdžių profilis keičiasi greičiau, nei tradiciniai pareigybių aprašymai spėja tai atspindėti“, – virtualiame pristatyme teigė W. Selfas.

Jo teigimu, įmonės, kurios laimės šią talentų konkurenciją, bus tos, kurios investuos ne tik į įprastą atranką, bet ir į netradicinį darbuotojų ugdymą: pameistrystės programas, partnerystes su bendruomenių kolegijomis, buvusių kariškių integravimo kelius bei vidines talentų akademijas.

Kliūtys: senstanti darbo jėga ir vietos apribojimai

Vis dėlto su AI infrastruktūros paklausos šuoliu ateina ir papildomi iššūkiai. Vienas jų – senstanti darbo jėga ir geografiniai apribojimai.

Pasak S. van’t Noordende, maždaug 1 iš 4 darbuotojų pasaulyje artėja prie pensinio amžiaus, o naujų specialistų parengimas neatsveria natūralaus pasitraukimo iš rinkos.

„Skirtingai nei programinės įrangos kūrėjai, kurie dažnai gali dirbti nuotoliu, kvalifikuotų amatininkų geografinis mobilumas yra labai mažas“, – pažymėjo jis.

Anot jo, įrangos technikas ar statybininkas privalo būti objekte. Kai įmonė regione pastato naują AI duomenų centrą ar gamyklą, tai gali akimirksniu „išsemti“ vietinį talentų rezervą ir pakeisti visos teritorijos darbo rinkos pusiausvyrą.

W. Selfas pridūrė, kad ateityje bus sudėtinga prognozuoti, kiek į atlyginimus bus įskaičiuota vadinamoji „rizikos priemoka“. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie duomenų centrai gali tapti geopolitinių įtampų taikiniais, o tai didintų psichologinę naštą darbuotojams ir, tikėtina, išaugintų kompensacijų paketus, kurių reikėtų norint pritraukti žmones į tokias vietas.