Keičiasi taisyklės visoje Lietuvoje: dalyje teritorijų tai bus griežtai ribojama
Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos Lietuvoje keičiasi augalų deginimo lauko sąlygomis tvarka. Atnaujinti reikalavimai turi vieną aiškią kryptį: mažinti oro taršą gyvenamosiose vietovėse, tiksliau apibrėžti, kur augalų atliekas deginti draudžiama, o kur tai dar galima daryti tik išimtiniais atvejais.
Šie pakeitimai svarbūs ne tik dėl tvarkos aiškumo. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad surinktų augalų atliekų deginimas, ypač kai jos būna drėgnos, didina kietųjų dalelių ir kitų sveikatai kenksmingų teršalų kiekį ore.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad būtent kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir kiti degimo metu išsiskiriantys teršalai siejami su didesne kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Kur deginti bus draudžiama?
Nuo gegužės 1 dienos draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galios ne tik miestuose. Jis taip pat bus taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose mėgėjų sodų bendrijose.
Miesteliuose taip pat įvedama griežtesnė tvarka. Vis dėlto čia paliekama aiški išimtis: bus galima sudeginti nedidelį kiekį, iki 1 kubinio metro, sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, jei nėra galimybės jų kompostuoti ar perduoti atliekų tvarkytojams.
Kaimuose ir viensėdžiuose sprendimų laisvės daugiau paliekama savivaldybėms. Jos galės pačios nustatyti papildomas sąlygas arba draudimus, atsižvelgdamos į vietos situaciją, gyventojų tankį ir oro taršos riziką.
Kokios išimtys išlieka?
Naujoji tvarka numato, kad reikalavimai nebus taikomi iš augalų paruoštam kietajam biokurui. Tai reiškia, kad gyventojai galės iš surinktų augalų ar jų dalių pasiruošti kurą naudojimui pagal kitus galiojančius reikalavimus, pirmiausia laikantis gaisrinės saugos taisyklių.
Taip pat sudaroma galimybė deginti iš augalų ar jų dalių pagamintus dirbinius per oficialius renginius, jei juos organizuoja savivaldybės administravimo subjektai arba jie vyksta su tokiu leidimu. Praktikoje tai aktualu tokiems atvejams kaip Užgavėnių Morės deginimas, nendrinės skulptūros ar simboliniai laužai.
Dar viena svarbi naujovė yra ta, kad savivaldybės institucijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija galės nustatyti oficialias laužaviečių vietas. Jose rekreaciniais tikslais bus galima deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis.
Kodėl tai svarbu?
Aplinkos ministerija šiuos pakeitimus sieja su švaresnio oro tikslu ir su poreikiu mažinti žmonių sveikatai kenksmingą taršą tankiau apgyvendintose vietovėse.
Europos aplinkos agentūra pabrėžia, kad oro tarša išlieka didžiausia aplinkosauginė grėsmė sveikatai Europoje, o smulkiosios kietosios dalelės vis dar siejamos su dešimtimis tūkstančių išvengiamų mirčių Europos Sąjungoje kasmet.
Todėl naujoji tvarka iš esmės siunčia aiškią žinią: žaliųjų atliekų deginimas turi tapti ne įprastu, o išimtiniu sprendimu. Prioritetas teikiamas kompostavimui, atliekų perdavimui tvarkytojams ir tokiems sprendimams, kurie mažiau teršia aplinkos orą bei mažiau kenkia gyventojų sveikatai.
