Kipras tampa Europos gynybiniu frontu: keturios šalys telkia karo laivus, naikintuvus ir oro gynybą

Paskelbė Aistė Žemaitė
3 min. skaitymo

Po Irano atakos prieš Didžiosios Britanijos bazę Kipre įtampos židiniu tampa visas Rytų Viduržemio regionas. Reaguodamos į grėsmę sąjungininkams ir galimą konflikto išplėtimą, Ispanija ir Italija skubiai stiprina savo karines pajėgas prie Kipro krantų, daugiausia dėmesio skirdamos oro gynybai ir galimai civilių evakuacijai.

Ispanijos gynybos ministerija pranešė, kad šalis nusprendė pasiųsti savo moderniausią fregatą „Cristóbal Colón“ (F-105) Kipro apsaugai. Šis sprendimas priimtas po to, kai iranietiškas dronas smogė britų karinei bazei Viduržemio jūros saloje.

Fregata „Cristóbal Colón“ prisijungs prie prancūzų lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ ir Graikijos karinio jūrų laivyno laivų. Šių pajėgų tikslas – užtikrinti regiono saugumą, oro gynybą ir, prireikus, remti bet kokią civilių evakuaciją iš Kipro.

„Cristóbal Colón“ – penktoji ir paskutinė Ispanijos karinio jūrų laivyno fregata iš „Álvaro de Bazán“ (F-100) klasės, į tarnybą priimta 2012 metais. Laivas aprūpintas „Aegis“ sistema ir skirtas priešlėktuvinei gynybai, patruliavimui bei veiksmams kartu su smogiamaisiais junginiais.

Italija dislokuoja daugiafunkces pajėgas su oro gynybos sistemomis

Prie Kipro gynybos prisijungia ir Italija. Italijos gynybos ministras Guido Crosetto paskelbė, kad šalis ketina dislokuoti Artimuosiuose Rytuose daugiafunkces pajėgas, turinčias oro gynybos sistemas, skirtas kovai su dronais ir raketomis.

Pasak ministro, Italija kartu su Ispanijos ir Prancūzijos pajėgomis teiks paramą Kiprui ir prisidės prie bendrų pastangų užtikrinti regiono saugumą.

Didėja Vakarų šalių karinė koncentracija Rytų Viduržemio regione

Po Irano smūgio britų aviacinei bazei Kipre Londonas sugriežtino savo poziciją Irano atžvilgiu. Jungtinė Karalystė leido Jungtinėms Valstijoms naudotis britų objektais gynybinėms operacijoms prieš Iraną ir neatmeta galimybės prisijungti prie būsimų smūgių Irano raketų paleidimo įrenginiams, siekiant sustiprinti sąjungininkų apsaugą ir užkirsti kelią tolesnėms Teherano atakoms.

Atsakydama į paaštrėjusią situaciją, Jungtinė Karalystė taip pat didina savo karinį buvimą regione – dislokuoja priešlėktuvinius laivus ir ruošiasi saugoti strategiškai svarbius objektus.

Graikija, savo ruožtu, skubiai stiprina Kipro gynybą, permetdama į regioną fregatas ir F-16 naikintuvus. Atėnų vyriausybė peržiūri priešlėktuvinės gynybos planus ir tvirtina karinės laikysenos stiprinimą, siekdama apsaugoti sąjungininką Kiprą.

Iranietiškame drone rasta rusiška įranga

Pranešama, kad Irano drono „Shahed-136“, atakavusio britų aviacijos bazę Akrotiryje Kipre, nuolaužose aptiktas rusiškas CRPA tipo „Kometa/Kometa-M“ antenos modulis. Tai įrenginys, skirtas apsaugai nuo radioelektroninių trukdžių.

Tokia įranga naudojama ir Rusijos bepiločiuose orlaiviuose bei raketose, todėl manoma, kad tai gali rodyti technologijų apsikeitimą ir glaudesnį karinį bendradarbiavimą tarp Irano ir Rusijos.

Didėjanti įtampa ir Vakarų karo laivų bei oro gynybos sistemų koncentracija prie Kipro rodo, kad Vakarų šalys ruošiasi ne tik galimam konflikto išplėtimui, bet ir masinei civilių evakuacijai, jei saugumo situacija saloje ir visame regione dar labiau pablogėtų.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *