Praėjusią savaitę Lietuvoje itin išaugus vėjo gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 22 proc. iki 64 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Tuo metu Latvijoje elektros kaina siekė 49 eurus už MWh, o Estijoje – 43 eurus už MWh.
„Praėjusią savaitę vėl formavosi dideli elektros kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos – didmeninė kaina pas kaimynus buvo 30 proc. mažesnė. Įprastai retai pasitaikantys kainų skirtumai dabar tęsiasi jau dvi savaites. Taip nutiko dėl pavasarinio potvynio, lemiančio itin didelę hidroelektrinių gamybą Latvijoje, taip pat prisideda pastaraisiais metais Latvijoje išaugusi saulės jėgainių generacija“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Bendrovės duomenimis, elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 proc. iki 230 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 73 proc. elektros energijos poreikio.
Bendrai šalyje per savaitę buvo pagaminta 168 GWh elektros energijos – 36 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 124 GWh.
Taip pat skaitykite:
Daugiausia elektros energijos Lietuvoje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo maždaug du su puse karto ir pasiekė 80 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija išliko tokia pati – 39 GWh. Hidroelektrinės pagamino 19 GWh, šiluminės jėgainės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 47 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 23 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės jėgainės – 11 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę sumenko 28 proc. ir siekė 116 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 92 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 5 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 3 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos augo 21 proc. iki 49 GWh. Fiksuojama, kad 51 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreiptas į Švediją, 38 proc. – į Lenkiją, o likę 11 proc.– į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 74 proc. Lenkijos ir 14 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 26 proc. Švedijos bei 8 proc. Lietuvos kryptimis, nurodo bendrovė.
Taip pat skaitykite:
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
