Pastaruoju metu naftos kainos pasiekė rekordines aukštumas. Dauguma valstybių energetinį saugumą laiko vienu svarbiausių prioritetų, o įtampa Artimuosiuose Rytuose sustiprino kalbas apie galimą naują naftos trūkumą. Vis dėlto viena šalis dėl dabartinės geopolitinės situacijos išlieka palyginti rami.

Energetikos sektoriuje vis labiau įsibėgėja perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių. Mokslininkai perspėja, kad esant dabartiniams vartojimo tempams nafta ir gamtinės dujos gali išsekti maždaug per 50 metų.

Kartu pabrėžiama ir oro taršos keliama žala sveikatai: vienais metais tarša, skaičiuojama, galėjo prisidėti prie maždaug 7 500 mirčių ir sukelti apie 77 mlrd. JAV dolerių sveikatos apsaugos išlaidų.

Daugelio valstybių lyderiai pripažįsta problemos mastą ir imasi priemonių, kad energetikos transformacija vyktų greičiau. Tačiau pasaulinė ekonomika pastaruosius 200 metų buvo kuriama remiantis nafta ir dujomis, todėl perėjimas prie atsinaujinančios energetikos tampa ne tik brangus, bet ir sudėtingas logistikos požiūriu.

Klimato kaita taip pat išlieka vienu svarbiausių globalių iššūkių. Prognozuojama, kad jei energijos vartojimas nesikeis, šiandien gimęs vaikas per gyvenimą gali patirti apie septynis kartus daugiau karščio bangų ir maždaug du kartus daugiau gaisrų nei ankstesnės kartos.

„Pasaulio bankas“ skaičiuoja, kad ilgalaikės pasekmės gali būti itin skaudžios: klimato kaita potencialiai gali priversti iki 216 mln. žmonių palikti savo šalis ieškant saugesnių gyvenimo sąlygų.

Nepaisant to, nafta vis dar dominuoja pasaulinėje energetikoje. Skaičiuojama, kad apie 20 proc. pasaulio naftos srautų keliauja per Hormūzo sąsiaurį netoli Irano, o dėl išaugusios karinės įtampos ši vieta laikoma itin rizikinga. Tai kelia nerimą daugeliui valstybių, tačiau ne visoms.

Japonija seniai garsėja pragmatišku planavimu ir pasirengimu krizėms. Šalis turi trečią pagal dydį strateginį naftos rezervą pasaulyje – nusileidžia tik „Kinijai“ ir „Jungtinėms Valstijoms“. Nurodoma, kad Japonija sukaupusi apie 440 mln. barelių naftos – tokio kiekio vietos poreikiams, be importo, pakaktų maždaug 204 dienoms.

Japonija yra viena labiausiai industrializuotų valstybių, tačiau didžiąją dalį energetikos išteklių importuoja: apie 95 proc. energijos žaliavų atkeliauja iš užsienio. Todėl strateginių atsargų politika šaliai ypač svarbi.

Teigiama, kad Japonija turi tris naftos atsargų „sluoksnius“: valstybei priklausantį nacionalinį rezervą, privačiojo sektoriaus komercines atsargas ir atskiras atsargas, kurios laikomos bendradarbiaujant su naftą išgaunančiomis valstybėmis.

Pastaruoju metu šalies vyriausybė paskelbė apie sprendimą pasinaudoti dalimi sukauptų rezervų. Nurodoma, kad buvo planuota atlaisvinti 15 dienų privačių atsargų ir dar maždaug mėnesio apimties nacionalinį rezervą. Pranešime taip pat minėta, kad nuo kovo 16 dienos šalis pradės oficialiai naudoti strategines atsargas.

Pasauliui sprendžiant tiek karo Ukrainoje pasekmes, tiek naujausius su Iranu susijusius įvykius, Japonija pasirėmė sukaupta „pagalve“, kuri leidžia lengviau amortizuoti staigius naftos kainų šuolius. Lieka atviras klausimas, ar kitos valstybės yra taip pat gerai pasirengusios galimiems sutrikimams, kurie gali dar labiau išauginti energijos išteklių kainas.