Besitęsiantis ginkluotas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, į kurį įsitraukusios JAV, Izraelis ir Iranas, kelia vis didesnį nerimą pasaulio finansų rinkose.

„The Wall Street Journal“, „Goldman Sachs“ ir žurnalo „Fortune“ analizės rodo, kad šio karo ekonominės pasekmės gali gerokai peržengti Persijos įlankos regiono ribas. Didžiausią susirūpinimą kelia galimi tiekimo grandinių sutrikimai ir lėtėjantis ekonomikos augimas.

Kiek skausmingas bus šis konfliktas? „Financial Times“ vyriausiasis ekonomikos komentatorius Martinas Wolfas, remdamasis „Capital Economics“ analizėmis, išskiria tris galimus scenarijus.

Pirmasis scenarijus numato trumpą, intensyvų konfliktą, trunkantį maždaug dvi savaites. Anot analitikų, tai būtų švelniausias variantas pasaulio ekonomikai: metinis globalus naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportas sumažėtų mažiau nei 1,5 proc.

Antrasis scenarijus – ilgesnė, maždaug trijų mėnesių karinių veiksmų fazė, tačiau su esmine prielaida, kad gavybos ir transportavimo infrastruktūra nepatirtų ilgalaikių sugriovimų. Net ir be negrįžtamų nuostolių energetikos objektams, užsitęsusios kovos gerokai stipriau veiktų rinkas. Skaičiuojama, kad tokiu atveju pasaulinis naftos ir SGD eksportas per metus galėtų sumažėti keliais proc., o Vakarų valstybėms tai reikštų pastebimą energijos kaštų šuolį.

Analizėje pabrėžiama, kad išsivysčiusiose šalyse, kur pragyvenimo išlaidų tema pastaraisiais metais tapo politiškai jautri, toks kainų kilimas greičiausiai sukeltų didelį visuomenės nepasitenkinimą. Pagal šį scenarijų karo intensyvumas būtų kiek mažesnis, o Iranui išnaudojus dalį savo arsenalo, komerciniai laivai galiausiai galėtų atnaujinti judėjimą strategiškai svarbiu Ormūzo sąsiauriu. Tai padėtų išvengti visiško Artimųjų Rytų tiekimo grandinių žlugimo.

Trečiasis, pats pesimistiškiausias scenarijus taip pat numato trijų mėnesių konfliktą, tačiau šiuo atveju – su ilgalaikiais esminės infrastruktūros pažeidimais, ypač Irano Charko saloje. Tada globalus energetinių žaliavų eksporto kritimas priartėtų prie beveik 10 proc., o paralyžius pasaulio ekonomikai atsilieptų dar ne vienus metus.

Kaip rašo „Financial Times“, šio scenarijaus įgyvendinimas galėtų pakelti naftos kainą iki 150 JAV dolerių už barelį, o Europos dujų kainos galėtų pasiekti 120 eurų už megavatvalandę. „Capital Economics“ ekspertai teigia, kad tai būtų pasaulinis pasiūlos šokas, kurį savo mastu būtų galima lyginti tik su XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių sandūros krize.

Martinas Wolfas daro išvadą, jog toks destruktyvus karas smogtų pasauliniam ekonomikos augimui ir priverstų centrinius bankus dar kartą pradėti sudėtingą kovą su infliacijos lūkesčiais.

Visuose scenarijuose lemiamą vaidmenį vaidina nafta. „Goldman Sachs“ analitikų komandos pastaruoju metu ne kartą koregavo prognozes. Dabar jos numato, kad artimiausiais mėnesiais „Brent“ rūšies nafta gali ilgesnį laiką laikytis ties maždaug 100 JAV dolerių už barelį riba. Tai reikštų ryškų šuolį, palyginti su vidutinėmis praėjusių metų kainomis.

Panašios nuomonės laikosi Ole Hansenas, „Saxo Bank“ žaliavų rinkos strategijos vadovas.

„Kartu dabartinis pasaulinių atsargų mažėjimas tikėtina lems, kad artimiausiais mėnesiais kainos išliks didesnės, nei anksčiau tikėtasi. Tačiau tam reikėtų ne tik politinės pažangos, bet ir aiškių įrodymų, kad tanklaivių judėjimas, jūrų transporto draudimas ir naftos perdirbimo tiekimo grandinės grįžta į įprastas vėžes“, – teigia jis.

Žurnalo „Fortune“ cituojami ekspertai perspėja: galimas šio strateginio jūrų kelio blokavimas galėtų sukelti naftos šoką, prilygstantį XX a. septintojo dešimtmečio krizių mastui.

Žiniasklaida vertina ir konflikto poveikį didžiausioms pasaulio ekonomikoms. „Fortune“ pažymi, kad JAV į šią krizę žengia visiškai kitomis sąlygomis nei prieš pusę amžiaus: dėl skalūnų revoliucijos šalis tapo grynąja energijos išteklių eksportuotoja, o tai yra svarbus amortizatorius nuo pasaulinių žaliavų rinkų sukrėtimų.

Be to, JAV užsienio prekyba yra palyginti nedaug priklausoma nuo transporto per tokias įtampos zonas kaip Raudonoji jūra ar Persijos įlanka. Vis dėlto tai nereiškia, kad amerikiečiai išvengia pasekmių: degalų kainos JAV degalinėse per keliolika dienų nuo konflikto pradžios šoktelėjo dviženkliu tempu.

Europoje situacija atrodo niūresnė, nors iki 2022 metų pradžios panikos dar toli. Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, Europos Sąjunga importuoja beveik 60 proc. vartojamo iškastinio kuro, todėl yra itin jautri pasauliniams kainų šokams.

Nors Europa tiesiogiai didžiosios dalies žaliavų iš Artimųjų Rytų neatsiveža, pasiūlos sumažėjimas Persijos įlankos šalyse sukelia globalią konkurenciją dėl krovinių iš kitų regionų. Pasekmė – staigūs gamtinių dujų kainų šuoliai Europos biržose. Raminanti detalė ta, kad dabartinės dujų kainos vis dar yra tik dalis 2022 metais fiksuotų rekordų.

Azijoje vaizdas nevienodas – daug kas priklauso nuo to, kaip pasirengusios atskiros valstybės. Pavyzdžiui, Kinija, būdama didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, ilgus metus kaupė dideles strategines atsargas, kurios leistų išgyventi daug mėnesių net ir be naujų tiekimų.

Brangstančios naftos poveikį visai ekonomikai galima apytiksliai įvertinti. Pagal Volstrito analitikų taikomus makroekonominius modelius, kiekvienas ilgalaikis 10 proc. naftos kainos augimas pagrindinį infliacijos rodiklį padidina 0,2 procentinio punkto. Tuo pat metu toks pat kainų šokas sumažina BVP augimo tempą 0,1 procentinio punkto.

Kiekviena pasaulinė krizė perbraižo ekonominį žemėlapį: vieni netikėtai laimi, kiti patiria didžiausius pralaimėjimus. Regioniniu požiūriu didžiausią žalą patirtų patys Artimieji Rytai – užsitęsęs konfliktas šalyse, labiausiai priklausomose nuo žaliavų eksporto, gali lemti dviženklį BVP kritimą.

Laivybos kelių paralyžius verčia mažinti gavybą, o regiono, kaip saugios vietos kapitalui, reputacija smarkiai nukenčia. Tai kerta ir per ambicingus ekonominės transformacijos planus, įskaitant Saudo Arabijos „Vision 2030“, paremtą užsienio investicijų pritraukimu. Labai skaudžiai kenčia ir turizmo sektorius, kuris dėl masiškai atšaukiamų kelionių gali prarasti dešimtis milijardų JAV dolerių pajamų.

Kita vertus, kai kuriose šalyse Artimųjų Rytų chaosas reiškia netikėtas pajamas. Paradoksalu, bet vienu didžiausių laimėtojų įvardijama Rusija: dėl aukštesnių žaliavų kainų ji gauna reikšmingą papildomą įplaukų srautą į valstybės biudžetą.

Mažėjant pasiūlai Persijos įlankoje, auga azijinių didžiųjų ekonomikų paklausa rusiškai naftai, o tai stiprina Maskvos derybinę poziciją. Kylant energetinių žaliavų kainoms, naudą taip pat gali pajusti kai kurios Lotynų Amerikos valstybės ir Kanada.